[1935 08 27 Kaunatavoje (Telšių r.) – 2014 11 04 Kaune; palaidotas Seniavos kapinėse], rezistencijos dalyvis, politinis kalinys, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras.

1979–1990 m., 1993–2014 m. gyveno Kaune.

1955–1977 m. už rezistencinę veiklą kalintas Mordovijos lageriuose. Grįžęs į Lietuvą, 1979 m. persikėlė gyventi į Kauną. Pirmieji šeimos namai buvo Žaliakalnyje, H. Borisos (dab. Seinų) g. 25–3.
1979–1990 m. dirbo Kauno hidrogeologijos ekspedicijoje staliumi ir elektriku, įsitraukė į pogrindžio spaudos leidybą, bendradarbiavo „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikoje“ ir „Aušroje“ (straipsnius visada pasirašydavo pavarde), dalyvaudavo tikinčiųjų eisenose ir kitoje neginkluotojo pasipriešinimo veikloje. Prasidėjus Atgimimui, aktyviai dalyvavo Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių organizacijų ir Sąjūdžio veikloje.
1990 02 24 išrinktas į Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą-Atkuriamąjį Seimą Šančių rinkiminėje apygardoje, 1990 03 11 kartu su kitais Aukščiausiosios Tarybos deputatais balsavo už Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimą.
1993 m., grįžusi į Kauną, šeima gyveno K. Donelaičio g., nuo 2003 m. – Koklių g. 4, Vilijampolėje.
1993 m. tapo Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) nariu, buvo vienas iš partijos Kauno skyriaus įkūrimo iniciatorių. 1994–1995 m. buvo Lietuvos Sąjūdžio Kauno tarybos pirmininku. 1995 m. su bendraminčiais įkūrė Politinių kalinių ir tremtinių bendriją, tapo jos tarybos nariu. Dalyvavo Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio veikloje.
1997 m. pripažintas ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviu ir jam išduotas kario savanorio pažymėjimas.
1998 m. apdovanotas 4-ojo laipsnio Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžiumi, 2000 m. – Kariuomenės kūrėjų savanorių ir Lietuvos Nepriklausomybės medaliais, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos žymeniu „Už Lietuvą“.
Išleista signatarui skirta Astridos Petraitytės monografija „Liudvikas Simutis“ (2015, Vilnius).

• 2020 07 31 namas Koklių g. 4 pažymėtas memorialine lenta: „Šiame name 2003–2014 m. gyveno politinis kalinys, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Liudvikas Simutis“. Lentą, vadovaujantis Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų atminimo įamžinimo tvarkos aprašu, įrengė Kauno miesto savivaldybė.

Literatūra ir šaltiniai:

1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 03 31 nutarimas Nr. 340.
2. Liudvikas Simutis : Kauno m. Šančių rinkiminė apygarda Nr. 31. – Portr. // Lietuvos Respublikos Steigiamojo ir Atkuriamojo Seimo nariai / [sudarytojas Klaudijus Driskius]. – Vilnius : Tautos paveldo tyrimai, 2012. – P. 140.
3. Partizanas – signataras – žmogus : [pro memoria Liudvikui Simučiui] / Algirdas Patackas // XXI amžius. – 2014, lapkr. 14, (Nr. 43), p. 13.
4. Liudvikas Simutis / Astrida Petraitytė. – Vilnius : Valstybės žinios, 2015. – 198, [1] p.
5. Prašo įamžinti politinį kalinį ir signatarą Liudviką Simutį // XXI amžius. – 2020, vas. 14, p. 4.
6. Kauno miesto savivaldybės administracijos Kultūros paveldo skyriaus informacija.
7. Memorialine lenta Kaune pažymėtas namas, kuriame 2003–2014 metais gyveno politinis kalinys, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Liudvikas Simutis / Leonas Milčius. – Iliustr. // Dirva. – 2022, rugpj. 16, p. 6.
8. Signataras Liudvikas Simutis / Leonas Milčius. – Iliustr. // Mokslo Lietuva. – 2022, rugs. 1, p. 8.