[1920 08 20 Guronyse (Kaišiadorių r.) – 2000 05 28 Kaune, palaidotas Arkikatedros bazilikos Švč. Sakramento kriptoje, antkapinės plokštės skulptorius Algimantas Šlapikas, architektė Regina Žukauskienė], Kauno arkivyskupas emeritas, kardinolas.

1934–1944 m., 1952–1958 m., 1989–2000 m. gyveno Kaune.

Nuo 1934 m. mokėsi Kauno jėzuitų gimnazijoje. 1939 m. įstojo į Tarpdiecezinę kunigų seminariją, kurią baigė teologijos licenciato laipsniu. 1944 m. įšventintas kunigu ir paskirtas vikaru į Kietaviškes.
Nuo 1952 m. Kauno tarpdiecezinėje kunigų seminarijoje dėstė dogmatinę teologiją ir Šv. Rašto egzegezę, ėjo seminarijos prefekto pareigas. 1956 m. suteiktas garbės kanauninko titulas. 1957 m. Birštone slapta įšventintas ir paskirtas tituliniu Aboros vyskupu ir Kaišiadorių vyskupo pagalbininku. Jam buvo suteiktos Apaštalų sosto administratoriaus ir rezidencinio vyskupo galios, bet valdžia neleido eiti vyskupo pareigų. Atleistas iš seminarijos, gyveno privačiame bute Kaune ir nuolat buvo kviečiamas pokalbiams į saugumą.
1959–1972 m. buvo ištremtas ir dirbo Nemunėlio Radviliškyje (Biržų r.). 1975 m. marijonų vienuolijoje davė amžinuosius įžadus. Daugelį pogrindinės kunigų seminarijos absolventų įšventino į kunigus. 1976–1982 m. gyveno Pabiržėje. 1982 m. tapo Kaišiadorių vyskupijos apaštališkuoju administratoriumi. 1988 m. paskirtas Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininku ir pirmą kartą su kitais vyskupais išvyko į Romą, kur buvo paskirtas Šventosios Romos bažnyčios kardinolu, nuo 1989 02 07 – Kauno arkivyskupu. 1995 m. atsistatydinęs iš arkivyskupo pareigų, gyveno Kaune kaip emeritas.
1998 m. apdovanotas LDK Vytauto Didžiojo 1-ojo laipsnio ordinu ir Santarvės premija, kurią išdalino. Už paramą atkuriant Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos fakultetą, 1999 m. įteiktas jubiliejinis aukso ženklas ir universiteto atkūrimo medalis. Tais pačiais metais sukurtas vaizdo įrašas „Žemė, padovanojusi Lietuvai kardinolą“ (režisierius Vytautas Balsys). Jo garbei atlietas medalis (skulptorius Antanas Žukauskas). 2003 m. išleistas pašto ženklas „Kardinolas V. Sladkevičius (dailininkas Eduardas Prostovas)“. 2005 m. nukaldinta 50 Lt vertės sidabro moneta, skirta kardinolui (dailininkas Giedrius Paulauskis). 2021-ieji Lietuvos Respublikos Seimo paskelbti kardinolo Vincento Sladkevičiaus metais.
Apie jį išleista: Jono Laurinavičiaus ir Broniaus Petkevičiaus knygelė „Guronys : (kardinolo Vincento Sladkevičiaus tėviškė) (Kaišiadorys, 1995), J. Laurinavičiaus „Laimėkime gerumu: (kardinolo V. Sladkevičiaus mintys)“ (Kaišiadorys, 2001), Irenos Petraitienės – „Kardinolas: Jo eminencijos Vincento Sladkevičiaus laikas ir asmenybė“ (Kaunas, 2000) ir „Padaryk mane gerumo ženklu“ (Kaunas, 2003), Juozo Vercinkevičiaus sudaryta knyga „Mokėkime laukti ir augti : kardinolo Vincento Sladkevičiaus asmenybės ir veiklos bruožai“ (Trakai, 2014), Jono Laurinavičiaus – „Su gerumo ženklu : kardinolas Vincentas Sladkevičius: jo gimtinė, kilmė, memorialinės vietos : straipsniai, reportažai, atsiminimai (Kaunas, 2021).

• 1993 12 23 suteiktas Kauno miesto garbės piliečio vardas.
• 2001 m. Senamiestyje, Raguvos gatvės atkarpa tarp M. Daukšos ir Kumelių gatvių pavadinta jo vardu.
• 2001 06 02, pažymint pirmąsias mirties metines, pastate M. Valančiaus g. 6, kuriame gyveno, atidarytas jo memorialinis butas-muziejus. Čia kabo JE portretas (dailininkas A. Vaitkūnas). Nišoje ant namo sienos įkomponuota memorialinė lenta su bareljefu (skulptorius Arūnas Sakalauskas, architektas Linas Jurgaitis): „Padaryk mane gerumo ženklu. Šiame name 1990–2000 m. gyveno Šventosios Romos bažnyčios kardinolas Vincentas Sladkevičius“.
• 2002 m. birželio mėnesį įkurtam aktorių paramos fondui, suteiktas Kardinolo V. Sladkevičiaus vardas.
• 2006 08 05 Guronyse (Kaišiadorių r.), Kardinolo sodybos žemėje jo atminimui atidarytas Švč. M. Marijos Rožinio slėpinių parkas „Tėviškės šviesa“. Tai kelias su 5 koplyčiomis (architektas Stasys Petrauskas), papuoštomis 20 freskų ir Švč. M. Marijos skulptūra (dailininkas profesorius Antanas Kmieliauskas). Čia pastatytas ir atminimo akmuo su jame iškaltu JE bareljefu ir užrašu: „Kardinolo Vincento Sladkevičiaus tėviškė“.

Literatūra ir šaltiniai:

1. Kauno miesto valdybos 2001 05 29 sprendimas Nr. 798.
2. Kardinolo garbei – Sakralinis muziejus // Laikinoji sostinė. – 2000, gruod. 27, p. 3.
3. Kauno paminklotvarkos tarnybos archyvo (KPTA) atminimo įamžinimo objektų sąrašas.
4. Naujai pavadintos šešios gatvės / Violeta Gustaitytė // Kauno diena. – 2001, geg. 30, p. 1.
5. Kaune paminėtos kardinolo V. Sladkevičiaus mirties metinės // Lietuvos aidas. – 2001, birž. 4, p. 3.
6. Kardinolui V. Sladkevičiui atminti įkurtas fondas rūpinasi aktoriais / Milda Kniežaitė. – Iliustr. // Respublika. – 2003, saus. 29, p. 21.
7. Švč. Mergelės Marijos mokykla Guronyse / Irena Petraitienė. – Iliustr. // XXI amžius. – 2006, rugpj.11, p. 1, 5.
8. Žaslių geležinkelio stoties kryptis. – Iliustr. // Vadovas po Žaslius / Augustina Grinkevičiūtė, Rolandas Gustaitis, Vilma Balbierienė. – Kaišiadorys, 2008. – P. 116–131.
9. Vincentas Sladkevičius /1920–2000/. – 100 iškiliausių Lietuvos žmonių. – Vilnius, 2009. – P. 194–195.
10. Miesto Garbės piliečiai. – Prieiga per internetą: http://www.kaunas.lt/apie-kauna/skiriami-apdovanojimai/miesto-garbes-pilieciai/ [2020 01 07]
11. Iš jo mokomės gerumo / Jonas Laurinavičius // Su gerumo ženklu / Jonas Laurinavičius. – Kaunas : Naujasis lankas, 2021. – P. 39–40.
12. Nuotrauka, portretinė. Kardinolas Vincentas Sladkevičius. – Prieiga per internetą: https://www.limis.lt/valuables/e/805446/190000056205399 [2023 05 12]