Ulvydas Kazys

„Žmogus, kuris myli savo tėvynę, nieko blogo nepadarys nei savo, nei kitų tautų žmonėms.“ Kazys Ulvydas
[Kalbininkas Kazys Ulvydas: „Jėzuitų gimnazija padėjo gyvenimo pamatus“ / kalbėjosi Aldona Kačerauskienė. – Iliustr. // XXI amžius. – 1994, gruod. 21, p. 4.]


[1910 08 27 Bagotėlėje (Kėdainių r.) – 1996 03 16 Vilniuje], kalbininkas, akademikas.

1927–1952* m. gyveno Kaune.

1927–1930 m. mokėsi Kauno jėzuitų gimnazijoje. 1930–1937 m. studijavo Vytauto Didžiojo universitete. Studijų metais dirbo įvairiose Kauno mokyklose, taip pat ir Kauno jėzuitų gimnazijoje. 1937–1938 m. – Kauno karo mokyklos aspirantas. Vėliau studijas tęsė ir jas 1940 m. baigė Vilniaus universitete.
Gyveno Vaižganto g., Japonijos konsulato kaimynystėje.
Kalbos mokslo darbą pradėjo 1942 m. Kauno universiteto Istorijos ir filologijos fakultete: 1942–1946 m. – asistentas, 1946 m. – vyresnysis dėstytojas, 1946–1948 m. – fakulteto prodekanas, 1949 m. – dekanas. 1949 m. perkėlus Istorijos ir filologijos fakultetą iš Kauno į Vilnių, važinėjo dirbti į Vilniaus universiteto Lietuvių kalbos katedrą (1951–1952 m. katedros vedėjas). Vėliau čia persikėlė gyventi ir dirbti.
1961–1991 m. buvo tęstinio leidinio „Kalbos kultūra“ vyriausiasis redaktorius, 1957–1984 m. vedė populiarias radijo laidas „Taisyklingai kalbėkime ir rašykime“, „Mūsų kalba“.
Publikavo daugybę mokslinių straipsnių. Ypač daug nusipelnė dirbdamas prie akademinės „Lietuvių kalbos gramatikos“ ir didžiojo „Lietuvių kalbos žodyno“, už kurių darbą kartu su kitais 1965 m. ir 1977 m. paskirtos Lietuvos Sovietų Socialistinės Respublikos (LSSR) valstybinės premijos ir 1996 m. (po mirties) – Lietuvos mokslo premija. 1970 m. jam suteiktas Lietuvos nusipelniusio mokslo veikėjo vardas, 1972 m. išrinktas Mokslų akademijos nariu korespondentu. 1996 m. apdovanotas LDK Gedimino ordino Komandoro kryžiumi (po mirties).
Išleista: 1995 m. Irenos Andriukaitienės sudaryta „Kazys Ulvydas: bibliografija“ (Vilnius) ir Zitos Beliauskienės „Kėdainių krašto Garbės pilietis kalbininkas Kazys Ulvydas“ (Kėdainiai).
Po mirties išleista K. Ulvydo parengta knyga „Lietuvių kalbos prieveiksmiai“ (2000, sud. Elena Valiulytė).

  • 2019 m. Aleksote esančiai gatvei suteiktas K. Ulvydo vardas.
Literatūra ir šaltiniai:
  1. Kalbininkas Kazys Ulvydas: „Jėzuitų gimnazija padėjo gyvenimo pamatus“ / kalbėjosi Aldona Kačerauskienė. – Iliustr. // XXI amžius. – 1994, gruod. 21, p. 4.
  2. Iškilusis bendrinės lietuvių kalbos ugdytojas Kazys Ulvydas (100-osioms akademiko gimimo metinėms) / Jonas Palionis. – Iliustr. // Kalbos kultūra. – [Sąs.] 83. – [2010], p. 366–371.
  3. Žvilgsnis į Kazio Ulvydo darbus ir asmenybę / Pranas Kniūkšta. – Portr. // Gimtoji kalba. – 2010, Nr. 9, p. 3–6.
  4. Ulvydo radijo valandėlės : (1961). – Nuotr. // Lietuvos radijas, 1926–2016 / [parengė Laura Blynaitė, Vilija Kneitienė, Eglė Pacevičienė, Ona Pečiulienė, Irena Stankevičienė, Gintarė Viselgienė]. – Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2016. – P. 259–260.
  5. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2019 03 26 sprendimas Nr. T-110.
  6. [Kalbininkas, akademikas Kazys Ulvydas 1987 m.] : [negatyvas]. – Prieiga per internetą: https://www.epaveldas.lt/preview?id=C160000533694 [2022 09 19]