[1886 06 25 Pikžirniuose, Šakių r. – 1944 12 16 Blankenburge, Vokietijoje], Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, pramonininkas, bankininkas.

1912–[1914] m. ir 1919–1940 m. gyveno Kaune.

1912 m. su broliu kunigu Juozu Kaune įkūrė „Brolių Vailokaičių ir bendrovės prekybos ir pramonės draugiją“ (pavadinimas ne kartą keitėsi), kuri supirkdavo dvarus, žemę dalimis išsimokėtinai parduodavo lietuviams valstiečiams.
Pirmojo pasaulinio karo metais J. Vailokaitis persikėlė į Vilnių. 1918 02 16 kartu su kitais Tarybos nariais pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės aktą. Taryboje rengė šalies ūkio sanklodos projektus. 1920 05 17–1922 03 03 – Steigiamojo Seimo atstovas nuo Lietuvos ūkininkų sąjungos, Finansų ir biudžeto komisijos pirmininkas.
1919 m. kartu su broliu Juozu įsteigė Lietuvos ūkio banką (jam vadovavo), 1920–1922 m. įgytą brolių Šmidtų fabriką reorganizavo į Akcinę bendrovę (AB) „Metalas“ (1937 m. J. Vailokaitis tapo jos pirmininku), 1922–1923 m. įsteigė plytų ir čerpių gamybos bendrovę „Palemonas“, mėsos perdirbimo ir eksporto AB „Maistas“, AB „Medus“, žuvininkystės AB „Spėka“, dalyvavo steigiant žemės ūkio kooperatyvų bendrovę „Lietūkis“. Buvo bendrovių „Linas“, „Eksimportas“, tekstilės importo ir eksporto įmonės „Urmas“ ir kt. steigėjai ir savininkai. 1925 m. J. Vailokaitis išrinktas į Lietuvos banko tarybą. 1927 m. buvo vienas Lietuvos aeroklubo steigėjų. 1930 m. įstojo į Ekonominių studijų draugiją. Atstovavo pramonininkams ir bankininkams Prekybos, pramonės ir amatų rūmuose.
Jo, kartu su broliu įkurtos ir valdomos įmonės turėjo nemenką įtaką Lietuvos žemės ūkio, pramonės ir prekybos plėtrai, finansų raidai.
Gausią pelno dalį signataras – vienas turtingiausių Lietuvos žmonių – skirdavo labdarai ir stipendijoms: rėmė lietuviškas kultūrines, socialines bei švietimo draugijas, aukštųjų mokyklų studentus, teikė finansinę paramą valstybei, jos institucijoms, bažnyčiai, pavieniams asmenims. Aleksote turėtą žemės sklypą Vailokaičiai padovanojo Vytauto Didžiojo universiteto Fizikos ir chemijos instituto rūmams statyti (1944 m. vokiečių susprogdinti), 1936 m. Kauno šaulių rinktinei padovanojo automobilį, rėmė Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungą. Broliai padėjo įsteigti Lietuvos automobilių klubą.
1938 m. apdovanotas DLK Gedimino 2-ojo laipsnio ordinu.
1940 07 03 sovietams okupavus Lietuvą, pasitraukė į Vokietiją, kur įsitraukė į lietuvių išeivių visuomeninę veiklą. Buvo vienas iš Lietuvių aktyvistų fronto (LAF) įkūrėjų, išrinktas Lietuvių sąjungos primininku. Gyveno Berlyne, vėliau persikėlė į Blankenburgo miestą, kur mirė ir buvo palaidotas. 2007 08 17 simbolinė urna su žeme iš palaidojimo vietos parvežta ir palaidota Paštuvos kaimo kapinėse (Raudondvario sen., Kauno r.) šalia brolio.
1935 m. vengrų tapytojas Jožefas Šenei (Senyei József) sukūrė J. Vailokaičio portretą (saugomas Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje). 2011 m. Vilniuje išleista Vlado Terlecko knyga „Jonas Vailokaitis : gyvenimo ir veiklos bruožai“. 2017 m. sukurtas dokumentinis vaidybinis filmas „Žmonės, kurie sukūrė Lietuvą: Jonas Vailokaitis“. Žiežmarietis gėlininkas Pranciškus Puidokas vieną iš išvestų vilkdalgių paskyrė Vasario 16-osios akto signatarui Jonui Vailokaičiui ir jo broliui. 2018 09 08 Žalgirio pergalės parke (Kauno r.) signatarų garbei pasodinta ąžuolų alėja (architektas Stanislovas Kalinka).

• 2015 02 12 vienai iš Rokuose esančiai gatvei suteiktas J. Vailokaičio pavadinimas.
• 2016 06 27 ant pastato Laisvės al. 57 atidengta memorialinė lenta su užrašu: „Šiame pastate 1919–1940 m. veikė brolių Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Jono ir kunigo Juozo Vailokaičių įkurtas Ūkio bankas“.
• 2017 09 22 Aleksote, namo S. Dariaus ir S. Girėno g. 69 kieme, Jono Vailokaičio sūnėno Sauliaus Juliaus Bazevičiaus ir tautodailininko Algirdo Liepinaičio pastangomis, atidengtas koplytstulpis, skirtas broliams Vailokaičiams atminti.
• 2017 12 24 Aleksoto Šv. Kazimiero bažnyčios (Antakalnio g. 35) šventoriuje J. ir J. Vailokaičių atminimui atidengtas koplytstulpis (tautodailininkas Algimantas Sakalauskas).

Literatūra ir šaltiniai:

1. Lietuvos albumas : [Lietuvos Respublikos kūrėjų, kultūros ir meno darbuotojų atvaizdai ir biografijos] / [sudarė Janina Markevičaitė ir Liudas Gira]. – [Kaunas] : [s.n.], [1921]. – P. 30.
2. Paštuvos kapinėse perlaidotas žymus valstybininkas. – Iliustr. – pagal krs.lt // XXI amžius. – 2007, rugpj. 29, p. 8.
3. Suteiks gatvėms pavadinimus. – Portr. – BNS inf. // Kauno diena. – 2015, vas. 4, p. 3.
4. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2015 02 12 sprendimas Nr. T-44.
5. Kauno miesto savivaldybės Administracijos direktoriaus 2016 06 13 įsakymas Nr. A-1815.
6. Paminklinės lentos Vailokaičiams atidengimo iškilmės. – Prieiga per internetą: http://www.kaunas.lt/seniunijos/paminklines-lentos-vailokaiciams-atidengimo-iskilmes/ [2016 06 29]
7. Renginius Vailokaičiams pagerbti lydėjo kybartiečių dainos / Irena Bacevičienė. – Iliustr. – Rubrika: Lietuva – širdy // Santaka. – 2016, liep. 5, p. 3.
8. Koplytstulpio atidengimas. – Prieiga per internetą: http://www.aleksotas.lt/articles/view/661 [2017 11 27]
9. Aleksote atidengtas koplytstulpis broliams Vailokaičiams / Raimundas Kaminskas. – Iliustr. // XXI amžius. – 2017, gruod. 29, p. 1, 5.
10. Kaunas paminklais įamžino garsius lietuvius / Algis Vaškevičius. – Iliustr. // Draugas. – 2018, saus. 2–4, p. 12.
11. Jonas Vailokaitis : pramoninkas, bankininkas / [parengė] Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. – Portr., iliustr.. – Bibliogr.: 2 pavad. // Passport. – T. 2, Istorijos : vakar, šiandien, rytoj / sudarytojas Kęstutis Pikūnas. – [2018]. – p. 152–153, 319.
12. Koplytstulpis Jonui ir Juozui Vailokaičiams. – Prieiga per internetą: http://www.kaunas.lt/seniunijos/koplytstulpis-jonui-ir-juozui-vailokaiciams/ [2018 02 02]
13. Žalgirio pergalės parkas : Kauno rajone, 2018–2020 metais / Gintautas Tamulaitis, Aleksandras Vitkus. – Kaunas : Eurispauda, 2020 (Kaunas : Eurispauda). – P. 12–15, 52–53.
14. Ūkio bankas = Ūkio bankas (Economy Bank) = Die Ūkio bankas (Wirtschaftsbank) : 1935 : Laisvės al. 57 / S. Daukanto g. 17, Kaunas / Marija Drėmaitė. – Iliustr. – Gretutinis tekstas lietuvių, anglų, vokiečių kalbomis. – Bibliografija p. 218–220 // Arno funkcionalizmas / Marija Drėmaitė. – Kaunas : Nacionalinis M.K. Čiurlionio dailės muziejus, 2022. – P. 178–179.