Arminaitė Vladislava


[1894 02 24 Marijampolėje – 1966 m. Kaune; palaidota Petrašiūnų kapinėse], pedagogė, skautininkė, pogrindžio veikėja.

1922–1966 m. gyveno Kaune.

1922–1939 m. dirbo pavyzdinėje mokykloje prie „Saulės“ mokytojų seminarijos, nuo 1939 m. vadovavo 2-ajai pradinei mokyklai Šančiuose, kuri buvo laikoma didžiausia ir pavyzdingiausia. Mokykloje įkūrė vaikų teatrą, kuriam pati rašė pjeses.
Buvo Vytauto Didžiojo komiteto Šančių skyriaus narė. 1933–1936 m. vadovavo Lietuvos skautėms. Šančiuose įkūrė jaunesniųjų skautų draugovę. 1935 m. tapo Skaučių Seserijos vyr. skautininke, organizavo skaučių vadovių kursus.
1941 m. gegužės 1-ąją „Saulutės“ slapyvardžiu pasirašytą V. Arminaitės kalbą paskelbė pogrindžio radijas. 1943 m., įkūrus Vyriausiąjį Lietuvos išlaisvinimo komitetą (VLIK), į jo veiklą įsitraukė ir V. Arminaitė.
1922 m. parengė ir išleido knygelę „Blaivaus jaunimo auklėjimo klausimu“. Rašė straipsnius pedagoginei spaudai.
Už kūrybinę pedagoginę ir skautišką veiklą apdovanota Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordinu.

  • 2000 12 08 ant pastato Sandėlių g. 7 atidengta memorialinė lenta (skulptorius Konstantinas Bogdanas): „Šiame pastate buvusios 2-osios pradžios mokyklos vedėja 1939–1941 metais dirbo žymi pedagogė, skautų vadovė, vyresnioji skautininkė Vladislava Arminaitė (1894–1966)“.
Literatūra ir šaltiniai:
  1. „Naujuose metuose Šančiuose p-lės V. Arminaitės vedamoj mokykloj buvo vaikams surengta eglaitė vakarėlis…“, Šančiai (Kauno priemiestis) / Iz. Tamošaitis // Lietuvos mokykla. – 1922, sąs. 2/3, p. 106–108.
  2. Man nusišypsojo laimė / Alina Dvoreckienė. – Iliustr. // Gimtasis kraštas. – 1997, Nr. 5, p. 47.
  3. Kauno miesto mero 2000 01 19 potvarkis Nr. 13.
  4. Atidengta atminimo lenta žymiai pedagogei. – Portr., iliustr. // Lietuvos aidas. – 2000, gruod. 12, p. 11.
  5. Paminėta žymi mokytoja / Alberta Važnevičiūtė. – Iliustr. // XXI amžius. – 2000, gruod. 15, p. 16.
  6. Atidengta atminimo lenta V.S. V. Arminaitei / Alina Dvoreckienė. – Iliustr. // Skautų aidas. – 2001, Nr. 2, p. 10–11.
  7. „Ji … buvo mūsų kelio švyturys“ / Ona Voverienė. – Portr. // XXI amžius. – 2002, geg. 8, p. 6.