[1932 09 22 Rokiškyje – 2010 06 26 Vilniuje] – valstybinis ir politinis veikėjas, Lietuvos Respublikos prezidentas (1993–1998 m.), Kovo 11-osios Akto signataras, Lietuvos Respublikos ministras pirmininkas (2001–2006 m.).

1951–1962 m. gyveno Kaune.

1951 m. sidabro medaliu baigęs Kaišiadorių vidurinę mokyklą, įstojo į Kauno politechnikos institutą (KPI) (dab. Kauno technologijos universitetas (KTU). Studijų metu A. Brazauskas su broliu Gerardu nuomojosi skulptoriaus J. Zikaro name (dab. J. Zikaro g. 3) buvusią šeimos svetainę. Būdamas studentas aktyviai sportavo, buvo KPI dainų ir šokių ansamblio „Nemunas“ dalyvis.
1956 m. su pagyrimu baigė institutą ir įgijo inžinieriaus hidrotechniko specialybę. Dar neapgynęs diplominio darbo, pradėjo dirbti Kauno hidroelektrinės statyboje inžinieriumi. 1958 m. paskirtas Energetikos statybos tresto Petrašiūnų statybos ir montavimo valdybos viršininku, 1961 m. Kauno valdžios iniciatyva paskirtas eiti viršininko pareigas Kauno statybos tresto statybos valdyboje, stačiusioje Kauno pramoninius ir civilinius objektus. Jam pavedama vadovauti Kauno dirbtinio pluošto gamyklos statybai. Netrukus paskirtas Kauno gelžbetonio konstrukcijų gamyklos statybos direktoriumi.
A. Brazauskas rėmė ir palaikė KTU. Dar sovietiniais metais įvairiais būdais prisidėjo prie studentų miestelyje statomų Lengvosios pramonės fakulteto, Skaičiavimo centro, Mechaninių dirbtuvių ir kt. 1987–1988 m. jis pritarė ir stengėsi, kad pagrindinės statybos krypties specialybės (pramoninės ir civilinės statybos) dieninės studijos būtų atgaivintos Kaune. Tai turėjo įtakos ir vėliau atnaujintoms architektūros studijoms.
Paskelbė keletą straipsnių „Kauno tiesoje“. Išleistos A. Brazausko knygos – „Interviu Lietuvos radijui, 1989.01.14–1989.11.24“ (Vilnius, 1990), „Lietuviškos skyrybos“ (išversta į rusų ir vokiečių k.) (Vilnius, 1992), „Penkeri Prezidento metai“ (Vilnius, 2000), „Apsisprendimas, 1988–1991“ (išversta į angl. k.) (Vilnius, 2004), „Lietuvos galia : atlikti darbai ir mintys apie ateitį“ (Kaunas, 2004), „Ir tuomet dirbome Lietuvai : faktai, atsiminimai, komentarai“ (Vilnius, 2007).
1997 m. skirta Santarvės premija, 1998 m. apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino Didžiuoju kryžiumi, 1999 m. – Baltijos taikos premija, 2000 m. – Lietuvos nepriklausomybės medaliu, 2003 m. – Vytauto Didžiojo ordinu su aukso grandine, 2010 m. – „Lietuvos tūkstantmečio žvaigždės“ apdovanojimu. Taip pat apdovanotas apie 20-čia kitų užsienio valstybių apdovanojimų.
Apie jį išleista: G. Ilgūno sudaryta knyga-albumas „Algirdas Brazauskas – Lietuvos Respublikos Prezidentas, 1993–1998“ (Vilnius, 1998), Arvydo Juozaičio „Ištvermės metai ir A. Brazauskas : 1990–1997 metų politinė patirtis (Vilnius, 2001), Kosto Slivskio „Antras žvėrių gyvenimas : [Prezidento Algirdo Brazausko medžioklės trofėjų kolekcija] = The second life of beasts“ (Vilnius, 2001), Raimundo Lopatos „Politikai ir istorija = Politicians and history : Algirdo Brazausko ir Vytauto Landsbergio istorijos sampratos“ (Vilnius, 2010), „Dešimtmečių akimirkos : knyga-albumas apie Prezidentą Algirdą Brazauską“ (Vilnius, 2010 ir 2012), „Žmogus laiko taikinyje : Algirdas Brazauskas draugų ir oponentų akimis“ (Vilnius, 2013), Jono Laurinavičiaus „Prezidentas Algirdas Brazauskas ir Kaišiadorys“ (Kaunas, 2014), Sauliaus Grybkausko ir Mindaugo Tamošaičio monografija „Epochų virsmo sūkuriuose : Algirdo Brazausko politinė biografija“ (Vilnius, 2018) ir „Žmogus, jungęs epochas : Algirdo Brazausko politinė biografija“ (Vilnius, 2019).
2010 m. sukurtas dokumentinis filmas „Algirdas Mykolas Brazauskas: liudijimai“ (autorės žurnalistės Ramunė Sakalauskaitė ir Edita Mildažytė). 2012 09 22 AB „Lietuvos paštas“ išleido pirmos dienos voką „Algirdui Brazauskui – 80 metų“.

• 2000 m. Kaišiadorių 1-oji vidurinė mokykla (Gedimino g. 65) pavadinta Algirdo Brazausko vidurine mokykla (nuo 2010 09 01 – gimnazija).
• 2001 02 21 už didelius nuopelnus ūkiui ir aukštajam mokslui bei KTU raidai Algirdui Brazauskui suteiktas KTU garbės daktaro vardas, 2001 04 18 iškilmingame senato posėdyje įteiktos regalijos.
• 2010 m. A. Brazauskui suteiktas Kaišiadorių garbės piliečio vardas.
• 2010 09 30 Kaišiadorių centriniam miesto parkui suteiktas prezidento A. M. Brazausko vardas.
• 2011 07 02 tėvų namuose Kaišiadoryse (J. Biliūno g. 26) atidarytas Brazauskų namai-muziejus. Tapęs inžinieriumi, A. M. Brazauskas parengė šio namo projektą ir padėjo jį statant.
• 2014 11 24 Kauno hidroelektrinei (T. Masiulio g. 22A) oficialiai suteiktas Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinės vardas ir atidengta atminimo lentelė su įrašu: „Siekiant įamžinti Lietuvos Respublikos Prezidento Algirdo Brazausko atminimą, 2014 metais Kauno hidroelektrinei suteiktas Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinės vardas“.
• 2017 m. KTU Kultūros ir renginių centro (Laisvės al. 13) antrame aukšte atidengta atminimo lenta: „Šiuose rūmuose 1951–1956 m., studijuodamas Kauno politechnikos institute, tautinio meno ansamblį lankė ir jo veikloje dalyvavo pirmasis atkurtos Lietuvos Respublikos Prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas“.

Literatūra ir šaltiniai:

1. Prezidentas Algirdas Brazauskas – KTU garbės daktaras // Studijų aidai. – 2001, Nr. 8, p. 2.
2. A. Brazauskas – Kaišiadorių garbė / Tadas Širvinskas. – Iliustr. // Kauno diena. – 2010, vas. 20, p. 10.
3. Hidroelektrinei – A. M. Brazausko vardas? – BNS inf. // Kauno diena. – 2010, liep. 20, p. 5.
4. Prezidento vardas – miesto parkui / Viltė Girinytė // Atspindžiai. – 2010, spal. 8, p. 1.
5. Kaišiadorių miesto parkui – Algirdo Mykolo Brazausko vardas / Jonas Laurinavičius // Kaišiadorių aidai. – 2010, spal. 8, p. 1.
6. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 09 25 nutarimas Nr. 861.
7. Vyriausybė Kaune įamžins A. Brazausko atminimą. – Iliustr. – KD, BNS inf. // Kauno diena. – 2013, rugs. 18, p. 2.
8. A. Brazauskui atminti // Respublika. – 2013, rugs. 26, p. 2.
9. Nutarimas dėl Lietuvos Respublikos Prezidento Algirdo Brazausko vardo suteikimo Kauno hidroelektrinei // Valstybės žinios. – 2013, rugs. 28, Nr. 102–5041, p. 20.
10. Netyla ginčai dėl A.M. Brazausko elektrinės / Aušra Garnienė. – Tomo Raginos nuotr. // Kauno diena. – 2013, lapkr. 9, p. 5.
11. Kauno hidroelektrinei buvo suteiktas Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinės vardas. – Iliustr. // Laikinoji sostinė. – 2014, lapkr. 20, p. 2.
12. Ginčai baigti: pakeistas hidroelektrinės vardas / Jurgita Šakienė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2014, lapkr. 25, p. 3.
13. A. Brazauskas ne kiršino, o vienijo / Danas Nagelė. – Portr. // Vakaro žinios. – 2017, rugs. 19, p. 1, 2.
14. Lietuvos energetika. – Vilnius, 2019. – T. 7 : Lietuvos energetika 1944–1962 m., p. 198.
15. Garbės piliečiai. – Prieiga per internetą: https://kaisiadorys.lt/apie-savivaldybe/garbes-pilieciai/76  [2021 03 02]
16. Universitete atidengta Lietuvos Respublikos prezidento ir KTU garbės daktaro Algirdo Mykolo Brazausko atminimo lenta. – Prieiga per internetą: https://ktu.edu/news/universitete-atidengta-lietuvos-respublikos-prezidento-ir-ktu-garbes-daktaro-algirdo-mykolo-brazausko-atminimo-lenta/ [2021 06 16]
17. Kaišiadorių Algirdo Brazausko gimnazija / Istorija / Mokyklos istorijos datos. – Prieiga per internetą: https://www.a.brazausko-gimnazija.lt/index.php/apie-mokykl/gimnazistorija [2022 10 13]
18. Algirdas Mykolas Brazauskas. Politiko biografijos puslapiai. – Prieiga per internetą: https://www.archyvai.lt/lt/lvat/algirdas-mykolas-brazauskas.-crmg.html [2022 09 21]
19. [Politinis veikėjas Algirdas Brazauskas Klaipėdos vasaros estradoje] : [negatyvas]. – Prieiga per internetą: https://www.epaveldas.lt/preview?id=C160000614150 [2023 01 04]