[1886 03 13 Joniškyje – 1958 12 01 Kaune; palaidota Petrašiūnų kapinėse; 1960 m. pastatyto antkapinio paminklo skulptorė Dalia Palukaitienė, architektas Jaunutis Makariūnas], rašytoja, visuomenės veikėja, vyresnioji skautininkė.

1910–1914, 1919–1958 m. gyveno Kaune.

1910–1914 m. dėstė Kauno „Saulės“ mokytojų kursuose, 1925–1938 m. – lietuvių kalbą ir lietuvių kalbos dėstymo metodiką Vytauto Didžiojo universitete (VDU). 1930–1934 m. buvo skaučių vadė. 1926–1937 m. savo namuose priiminėjo vertėjų – „kalbos šeštadienių“ dalyvių – sambūrį. 1933–1934 m. redagavo žurnalą „Gimtoji kalba“. 1929–1937 m. kaip Lietuvos Respublikos delegacijos narė dalyvavo Tautų sąjungos posėdžiuose Ženevoje, bendradarbiavo su tarptautinėmis organizacijomis.
Už žydų gelbėjimą vokiečių okupacijos metais apdovanota Pasaulio Tautų teisuolio atminimo medaliu (1991) ir Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi (1999).
Parašė romaną „Bundanti žemė“, eseistikos knygą „Lietuva“ (1910), prozos kūrinėlių žemaičių kalba, komedijas „Vilos puošmena“ (1932), „Didžioji mugė“ (1939), „Pinigėliai“ (1920), apysaką „Šventmargė“ (1937), pjesę-pasaką „Dvylika brolių juodvarniais lakstančių“ (1931) ir kt.
[1930 m.] apdovanota antros rūšies 3-ojo laipsnio Vyčio kryžiaus ordinu.
1992 m. išleista Ramučio Karmalavičiaus monografija „Sofija Čiurlionienė-Kymantaitė: Epocha. Idealai. Kūryba“ (Vilnius). Dukra Danutė Čiurlionytė-Zubovienė parašė knygą „Patekėjo saulė: atsiminimai apie Motiną“ Kn. 1 (1996), Kn. 2 (2007). 1986–2013 m. išleisti Sofijos Čiurlionienės-Kymantaitės Raštų I–VIII tomai, 2015 m. – profesorės Viktorijos Daujotytės monografija „Sofija“ (Vilnius), 2016 m. – Sofijos Čiurlionienės-Kymantaitės „Tautos auklėjimo mintys. Kultūros kritika, publicistika, viešos paskaitos, pokalbiai“ (Vilnius), 2018 m. – Nidos Gaidauskienės monografija „Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė: modernėjančios savimonės kontūrai“ (Vilnius).

• 1971 03 13 Žaliakalnyje, name Žemaičių g. 10 atidarytas rašytojos memorialinis kambarys. 1974 04 14 prie namo atidengta memorialinė lenta (skulptorė Dalia Palukaitienė): „Šiame name 1932–1958 m. gyveno rašytoja Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė“.
• 1993 m. viena iš Aleksoto mikrorajono gatvių pavadinta S. Čiurlionienės-Kymantaitės vardu.
• 2006 02 03 Žaliakalnyje, ant taip vadinamo „profesorių namo“ Žemuogių g. 6 atidengta kolektyvinė atminimo lenta (architektas Jonas Lukšė): „Šiame name gyveno žymūs Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojai: 1926–1929 m. prof. Kazys Pakštas, 1927–1938 m. prof. Balys Sruoga, 1927–1929 m. prof. Vladimiras Šilkarskis, 1928–1929 m. prof. Levas Karsavinas, 1930–1933 m. Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė, 1935–1940 m. Gottlieb Studerus“.
• 2016 m. Karalienės Mortos mokyklos Kaune (A. Juozapavičiaus pr. 13B) viena iš klasių pavadinta Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės vardu.

Literatūra ir šaltiniai:

1. LTSR literatūros muziejus ir jo filialai. – Vilnius, 1976. – P. 14.
2. Kauno paminklotvarkos tarnybos archyvo (KPTA) atminimo įamžinimo objektų sąrašas.
3. Kauno miesto mero 1993 06 18 potvarkis Nr. 615.
4. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 12 09 įsakymas Nr. 4682.
5. Šviesios dvasios namas Žemuogių gatvėje : miesto kultūrinės atminties žemėlapyje atsirado dar vienas orientyras / Rūta Kanopkaitė. – Nuotr. // Kauno diena. – 2006, vas. 4, p. 13.
6. Slenkstis, kur baigiasi valstybės rūpestis Čiurlionio palikimu / Vaida Milkova. – Iliustr. // Kauno diena. – 2011, birž. 29, priedas „Santaka“, p. 6–7.
7. Karalienės Mortos mokyklos informacija [2021 10 19].
8. Nuotrauka. Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė. – Prieiga per internetą: https://www.epaveldas.lt/vepis-api/v1/share/kpo/LIMIS-130000002848262 [2023 01 19]
9. Žemuogių g. 6 : arba profesorių namas / Deimantė Kondrotaitė. – Iliustr. – Bibliografija išnašose // Žemuogių g. / [Gabrielė Gudaitytė]. – Kaunas : G. Gudaitytė, 2023. – P. 24–30.