Dobužinskis Mstislavas


[1875 08 15 Novgorode (Rusija) – 1957 11 20 Niujorke (JAV); palaidotas Paryžiuje], rusų ir lietuvių scenografas, grafikas, tapytojas.

1925 m., 1929–1939 m. gyveno Kaune.

1923 m. atvyko į Kauną dalyvauti Lietuvių meno kūrėjų draugijos Plastikos sekcijos surengtoje parodoje. 1925 m. Valstybės teatro kvietimu atvyko kurti dekoracijų P. Čaikovskio operai „Pikų dama“.
Nuo 1929 m. rugpjūčio mėnesio apsigyveno Kaune. 1929–1930 m. vadovavo Kauno meno mokyklos grafikos ir dekoratyvinės tapybos studijoms. 1930 m. Maironio gatvėje įkūrė privačią meno studiją, kuri veikė iki 1933 m.
Nuo 1931 m. Valstybės teatre dirbo dailininku-scenografu. Sukūrė dekoracijas ir kostiumus apie 40 operos ir baleto spektaklių, kurie įėjo į lietuvių meno aukso fondą. Tai – Š. Guno „Faustas“, V. A. Mocarto „Don Žuanas“, A. Borodino „Kunigaikštis Igoris“, J. Karnavičiaus „Radvila Perkūnas“, A. Glazunovo „Raimonda“, L. Delibo „Kopelija“ ir kt.
1933 m. dalyvavo kuriant lietuvišką herbą, vėliavą, ordinus, pašto ženklus. Sukūrė savitos stilistikos Kauno ir kitų miestų peizažų, portretų, išraiškingų knygų iliustracijų. Parašė studijas „Apie Vytauto ženklą“ (1932), „Vytis: Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės herbo istorinių variantų bruožai“ (1933). Kaip komisijų narys dalyvavo senovės paminklų apsaugos bei restauravimo darbuose. 1938 m. lapkričio 23 d. Karo muziejuje buvo atidaryta jo išdekoruota Vytauto Didžiojo niša.
Kaune nusipirko žemės sklypą ir ketino statytis namą. 1939 m. Antrasis pasaulinis karas užklupo jį Anglijoje besiruošiant parodai. Į Lietuvą nebegrįžo.
Per 1000 jo darbų saugoma Vilniaus teatro ir muzikos muziejuje, likusi dalis – kituose Vilniaus ir Kauno muziejuose. Išleista dailininko 120-osioms metinėms skirtos tarptautinės konferencijos medžiaga „Dobužinskis ir Lietuva“ (Vilnius, 1998). E. Čiudakovos fondas parengė Inesos Makovskajos parengtą ir gausiai iliustruotą knygelę rusų kalba „Mstislavas Dobužinskis: 130-osioms gimimo metinėms“ (Vilnius, 2006). Šalia kitų įamžinimo objektų joje atsispindi ir M. Dobužinskio veikla bei jo įamžinimas Kaune. Živilė Ambrasaitė sudarė M. Dobužinskio darbų leidinį „Scenografija Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus rinkiniuose“ (Vilnius, 2006). Lietuvos dailės muziejus išleido jo kūrinių katalogą „Senoji Lietuva“ (Vilnius, 2007). 2018 m. išleistas Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos parengtas albumas „Mstislavo Dobužinskio heraldika: ne tik mokslas, bet ir menas = Mstislavas Dobužinskis’s heraldry: not only a science; it is an art“ (Vilnius).
M. Dobužinskis pristatytas TV dokumentiniame cikle „Laikinosios sostinės fenomenas“ (scenarijaus autorė Audronė Kosciuškienė, 2016 m.).

  • 1970 m. ant namo Maironio g. 13 atidengta memorialinė lenta: „Šiame name 1929–1933 m. gyveno dailininkas Mstislavas Dobužinskis / Istorijos paminklas“.
  • 1995 m. Kauno centre jo vardu pavadinta gatvė.
  • 2005 m. kovo mėnesio pradžioje Kauno rusų vaikų ir jaunimo estetinio lavinimo centrui (V. Krėvės pr. 54) buvo suteiktas Mstislavo Dobužinskio rusų kultūros ir estetinio lavinimo centro pavadinimas. 2018 m. centras reorganizuotas prijungiant jį prie Kauno Antano Martinaičio dailės mokyklos.
Literatūra ir šaltiniai:
  1. Kauno paminklotvarkos tarnybos archyvo (KPTA) atminimo įamžinimo objektų sąrašas.
  2. Mstislavas Dobužinskis. – Iliustr. // Kūrėjai ir jų memorialinės vietos / Stasė Ramanauskienė. – Vilnius, 1984. – P. 75–76.
  3. Kauno miesto mero 1995 06 16 potvarkis Nr. 365.
  4. Dobužinskio g. – Portr. // Kaunas: gatvės ir žmonės. – Kaunas, 2001. – P. 50.
  5. Dviejų kultūrų jungtis // Kauno diena. – 2005, kovo 12, p. 14.
  6. M. Dobužinskio rusų kultūros ir estetinio lavinimo centras. – Iliustr. // Kauno Dainava. – Kaunas : Naujasis lankas, 2013. – P. 238–242.
  7. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2018 02 06 sprendimas Nr. T-29.
  8. Nuotrauka. Dailininkas Mstislavas Dobužinskis. – Prieiga per internetą: https://www.epaveldas.lt/preview?id=LIMIS-130000004373706 [2023 02 03]