Graičiūnas Vytautas Andrius


[1898 08 17 Čikagoje (JAV) – 1952 01 09 Olžerase (Rusija); palaidojimo vieta nežinoma], vadybos specialistas, tarptautinės vadybos konsultantas.

1926–1927 m., 1935–1951 m. gyveno Kaune.

1926 m. dirbo Kaune brolių Šmitų fabrike ir „Metalo“ fabrike techniniu vedėju. Savininkui nepritarus jo vadybos idėjoms, 1927 m. išvyko į Vakarų Europą ir dirbo vadybos patarėju įvairiose šalyse. 1933 m. Prancūzijoje anglų, prancūzų ir vokiečių kabomis paskelbtas jo teorinis darbas „Organizacijos vidiniai ryšiai“ (vėliau publikuotas JAV). Taip buvo sukurta V. A. Graičiūno valdymo apimties teorija ir formulė, įėjusi į pasaulinės vadybos klasiką.
1935 m. galutinai apsigyveno Kaune, dirbo vadybos patarėju Krašto apsaugos ministerijos įstaigose. Tais pačiais metais apdovanotas DLK Gedimino 3-ojo laipsnio ordinu. 1936–1939 m. dirbo Ginklavimo valdyboje, Aviacijos dirbtuvėse, Lietuvos filmo bendrovėje, organizavo vadybos kursus įmonių specialistams. Kartu su 14 bendraminčių 1938 06 01 įkūrė Lietuvos Mokslinės vadybos draugiją ir buvo pirmasis jos pirmininkas. Tarptautinį žodį menedžmentas pakeitė savo sugalvotu vykusiu naujadaru vadyba.
1940–1941 m. buvo Liaudies komisarų tarybos Vietinės pramonės techninio skyriaus viršininkas. 1941–1944 m. – Verslų ūkio generalinės direkcijos vadybos patarėjas. 1944 m. kaip daugelis inteligentų nepasitraukė į Vakarus, o kartu su žmona Une Babickaite pasiliko Kaune.
1945 m. dėstė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Statybos fakultete. Mokymo procese pirmasis panaudojo dalykinius žaidimus, su studentais dosniai dalijosi turtinga patirtimi. Laikinai ėjo „Lietstatprojekto“ tyrimų skyriaus vedėjo pareigas. 1948 m. atleistas iš universiteto ir vėl ėmėsi vadybos patarėjo darbo – tobulino „Kotono“ ir „Silvos“ fabrikų darbo organizavimą.
1951 04 19 suimtas, apkaltintas šnipinėjimu, nuteistas 10-iai metų pataisos darbų. Žuvo 1952 01 09 Kemerovo srities Kamyševo lageryje. Reabilituotas 1988 08 15.
1970 m. išrinktas į pasaulio vadybos teorijos kūrėjų dešimtuką ir iki šiol yra vienas dažniausiai cituojamų Lietuvos mokslininkų. Matematinius metodus jis sėkmingai panaudojo socialinių klausimų analizei.
Jonas Rudokas išleido knygą „Gimė Čikagoje, dirbo Lietuvai, žuvo Sibire: Vytautas Andrius Graičiūnas“ (Vilnius, 1998).

  • 1998 m. Birutėje V. A. Graičiūno vardu pavadinta gatvė.
  • 1998 m. Kauno technologijos universiteto (KTU) Vadybos ir ekonomikos fakultete (Laisvės al. 55) jo vardu buvo pavadinta 504 auditorija, stenduose parengta ekspozicija (2018 m. pastatas parduotas). Kasmet organizuojamas respublikinis V. A. Graičiūno vardo jaunųjų vadybininkų ekonomistų konkursas 11–12 kl. moksleiviams.
  • 1998 09 03 prie namo Vaižganto g. 14 atidengta memorialinė lenta (skulptorius Stasys Žirgulis): „Šiame name 1935–1951 m. gyveno žymus vadybos mokslininkas Lietuvos vadybos draugijos įkūrėjas, Vytauto Didžiojo universiteto docentas Vytautas Andrius Graičiūnas ir Šaulių sąjungos teatro režisierė, aktorė Unė Babickaitė-Graičiūnienė“.
  • 1998 09 03 VDU (S. Daukanto g. 28) auditorija buvo pavadinta jo vardu. 2003 11 25 garsiausias Lietuvos vadybininkas paskelbtas „Verslo šlovės galerijos“ laureatu, jam skirtas trofėjus buvo įteiktas VDU prorektoriui ir papuošė V. A. Graičiūno vardo auditoriją.
  • 2006 m. Tarptautinei aukštajai vadybos mokyklai (AVM) Kaune (Kęstučio g. 57A) buvo suteiktas V. A. Graičiūno vardas. 2010 m. kolegija atidarė padalinį Vilniuje.
Literatūra ir šaltiniai:
  1. Kauno paminklotvarkos tarnybos archyvo (KPTA) įamžintų objektų sąrašas.
  2. Sugrįžtantis iš praeities : V. A. Graičiūnui – 100 / A. Kavaliauskas. – Portr. // Lietuvos ūkis. – 1989, Nr. 1/2, p. 42–44.
  3. V. A. Graičiūno draugija / Petras Tvarijonavičius // Gimtasis kraštas. – 1989, liep. 13–19, p. 4–5.
  4. Kauno miesto mero 1995 04 06 potvarkis Nr. 233.
  5. Kauno miesto mero 1998 03 05 potvarkis Nr. 85.
  6. Lietuvos vadyba vakar ir šiandien / Jonas Rudokas. – Portr. // Kauno diena. – 1998, geg. 18, p. 25.
  7. VDU paminėtos 100-osios vadybos pradininko gimimo metinės / Arūnas Andriuškevičius. – Iliustr. // Kauno diena. – 1998, rugs. 4, p. 5.
  8. Gimė Čikagoje, dirbo Lietuvai, žuvo Sibire… : Vytautas Andrius Graičiūnas, 1898–1952 / [sudarytojas Jonas Rudokas]. – Vilnius : Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 1998. – 262, [2] p.
  9. Lietuva prisiminė savo įžymųjį sūnų / Jonas Rudokas // Mokslas ir gyvenimas. – 1999, Nr. 1, p. 12.
  10. V. A. Graičiūno g. – Portr. // Kaunas: gatvės ir žmonės. – Kaunas, 2001. – P. 62–63.
  11. Graičiūno legenda / Jonas Rudokas. – Portr. // Mokslo ir technikos raida Lietuvoje. – [T.] 12 (2008). – 2008, p. 27–30.
  12. Vytautas Andrius Graičiūnas /1898–1952/. – Iliustr. // 100 iškiliausių Lietuvos žmonių. – Vilnius, 2009. – P. 162–163.
  13. Atmintis atgijusi paminkluose : Lietuvos partizaninės kovos, tremties, tautinio atgimimo paminklų fotoalbumas. – Kaunas, 2011. – P. 127.
  14. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 10 16 sprendimas Nr. T-520.
  15. Vytautas Andrius Graičiūnas : Lithuanian-American management theorist and aviation hero / Henry L. Gaidis // Vol. 3, no. S1 (2015), p. 3–6.
  16. Vytautas Andrius Graičiūnas : vadybos teorijos tėvas / #ŠiandienSužinojau. – Iliustr. – Bendroji str. antr.: Mokslininkai, padarę pasaulį geresne ir saugesne vieta // Pasaulio lietuviai: šlovė ir gėda / #ŠiandienSužinojau. – Vilnius : Alma littera, 2016. – P. 189–191.
  17. Ltn. Vytautas Andrius Graičiūnas – aviacijos herojus ir žinomas mokslininkas / Henry Lazarus Gaidis ; iš anglų k. išvertė Ilona Skujaitė. – Iliustr., portr. // Kardas. – 2021, Nr. 3, p. 2–15.
  18. Kauno miesto gatvių istorija: Vaižganto gatvė / Marija Oniščik. – Iliustr. – Bus daugiau // Kauno diena. – 2022, bal. 8, priedas „Santaka“, p. 6–7.
  19. Lageryje žuvęs Vytautas Andrius Graičiūnas / Stanislovas Abromavičius. – Iliustr. // Tremtinys. – 2022, spal. 28, p. 6.