[1886 09 02 Dotenėnuose (Švenčionių r.) – 1953 09 02 Kaune; palaidotas Petrašiūnų kapinėse], farmacininkas, botanikas, pedagogas, profesorius, nusipelnęs mokslo veikėjas.

1924–1952 m. gyveno Kaune.

1924 m. pradėjo dirbti Kauno botanikos sode. Čia įkūrė vaistinių augalų skyrių. Nuo 1930 m. dirbo Vytauto Didžiojo universiteto laborantu, asistentu, dėstė studentams farmacininkams ir biologams. 1932–1935 m. aktyviai dalyvavo steigiant pirmąsias Lietuvoje vaistažolių augintojų ir perdirbėjų draugijas. 1932–1935 m. pirmasis išbandė kai kurių techninių augalų auginimą, garsino Lietuvą tarptautiniuose mokslininkų kongresuose. 1940 m. suteiktas docento vardas. 1942 m. apgynė disertaciją „Fenologinis žiedadulkių kritulių spektras“. 1940–1952 m. ėjo Kauno botanikos sodo direktoriaus pareigas. 1944 m. paskirtas Kauno universiteto Botanikos ir farmakognozijos katedros vedėju. 1945 m. jam suteiktas profesoriaus vardas.
K. Grybauskas buvo pirmasis medikas Lietuvoje, gydymą žolėmis pagrindęs mokslu. Nuo 1948 m. – Farmacininkų draugijos pirmininkas.
Paskelbė 17 atskirų mokslo darbų, daugiau nei 230 straipsnių farmakognozijos ir botanikos teoriniais klausimais. Iš jų pažymėtini: „Vaistingieji Lietuvos laukų augalai ir jų pritaikymas (1927), „Lietuvos vaistingųjų augalų sąrašas (1935), „Farmakognostinė mikroskopija“ (1941), „Lietuvos TSR miškų sumedėję augalai“ ir „Lietuvos TSR vaistingosios daržovės“ (1946).
Antrojo pasaulinio karo metais Kauno botanikos sodą išgelbėjo nuo sunaikinimo.
Selekcininkė Ona Skeivienė 1958 m. išvedė bijūnų veislę „Profesorius K. Grybauskas“. Ji ypatinga tuo, kad sudžiovintus žiedus galima naudoti sausoms puokštėms. Nuo 1951 m. Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo Vaistinių ir prieskoninių augalų mokslo sektoriuje kuriama prof. dr. K. Grybausko riešutmedžių alėja, kurią žymėjo masyvi (apie 1,5 m) ąžuolinė lenta, įrėminta metale.

• 1953 m. Fredoje K. Grybausko vardu pavadinta gatvė.
• 1970 m. ant namo Liūdesio al. 4 buvo atidengta memorialinė lenta: „Šiame name 1931–1953 m. gyveno botanikas Kazys Grybauskas“. Lenta dingo.
• 1986 m. Kauno medicinos universiteto centriniuose rūmuose (dab. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademija) (A. Mickevičiaus g. 9), prie Farmacinės chemijos ir Farmakognozijos katedros, 100-ųjų gimimo metinių proga atidengta memorialinė lenta su bareljefu (skulptorius Kazys Švažas): „LTSR nusipelnęs mokslo veikėjas biologijos mokslų daktaras, profesorius Kazys Grybauskas 1886–1953“. Katedros sieną puošia didelis drobėje tapytas K. Grybausko portretas (dailininkas Eugenijus Survila).
  1986 m. analogiška atminimo lenta buvo atidengta ir Kauno botanikos sode, prie Vaistinių augalų laboratorijos pastato. Lenta dingo, išliko tik gipsinė jos kopija.

Literatūra ir šaltiniai:

1. Prov. K. Grybauskas. – Portr. // Farmacijos žinios. – 1932, Nr. 9–10, p. 22–27.
2. Kauno medicinos universiteto (KMU) atminimo įamžinimo objektų sąrašas.
3. Kauno paminklotvarkos tarnybos archyvo (KPTA) atminimo įamžinimo objektų sąrašas.
4. Kauno miesto DŽDT VK 1953 11 18 sprendimas Nr. 767.
5. Kauno miesto LDT VK 1965 12 08 sprendimas Nr. 712.
6. Įžymiam mokslininkui atminti / Vytautas Savickas // Kauno tiesa. – 1986, spal. 4, p. 5.
7. K. Grybausko g. – Portr. // Kaunas: gatvės ir žmonės. – Kaunas, 2001. – P. 65.
8. Lietuviškos bijūnų veislės / Stasė Dapkūnienė ; Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Augalų genų bankas. – Akademija [i.e. Kėdainiai : Spaudvita], 2007 ([Kėdainiai] : Spaudvita). – P. 10, 13.
9. Kazimieras Grybauskas. – Iliustr. – Bibliogr.: 1 pavad. // Atminties ženklai gydytojams. – Vilnius, 2012. – P. 55–56.
10. Kazimieras Grybauskas : provizorius, gamtos m. daktaras, profesorius / Regina Stonkutė-Žukienė. – Portr. – Bibliogr.: 2 pavad. // Lietuvos farmacija. – T. 3, Lietuvos farmacija XX amžiuje / Regina Stonkutė-Žukienė. – Vilnius : Lietuvos farmacijos sąjunga, 2005, p. 320–321.