Herbačiauskas Juozapas Albinas (Herbaczewski Jozef Albin)


[1876 10 20 Lankeliškiuose (Vilkaviškio r.) – 1944 12 03 Krokuvoje (Lenkija)], literatūrologas, lietuvių ir lenkų rašytojas modernistas, vertėjas, visuomenės veikėjas.

1923–1933 m. gyveno Kaune.

1923 m. grįžęs į Lietuvą, Lietuvos universitete dėstė lenkų kalbą ir literatūrą. Rašė straipsnius žurnalams „Aušrinė“, „Gaisai“, „Baras“, „Lietuvos žinios“, „Naujoji Lietuva“ ir kt. Ankstyvąsias publikacijas pasirašydavo slapyvardžiu Jaunutis Vienuolis, atitikusiu to meto nuotaikas. Parašė straipsnius „Mūsų literatūros pagrindiniu klausimu“ (1928), „Vincas Krėvė-Mickevičius ir mūsų laikai“, „Mūsų gyvenimo kuriozai“ (abu 1930). Bendradarbiavo ir lenkų spaudoje.
Aktyviai dalyvavo Kauno bohemos susibūrimuose ir debatuose, dažnai vykusiuose Laisvės alėjoje buvusioje „Konrado“ kavinėje. Augęs Lietuvoje, jaunystę praleidęs Lenkijoje, ieškojo būdų kaip suartinti abi tautas ir sumoderninti lietuvių literatūrą. Okultizmo idėjas skleidė esė rinkinyje „Dievo šypsenos“ (1929 m.). Parašė dramatizuotus kūrinius: „Tyrų vienuolis“ (1930), „Lietuvos griuvėsių himnai“, „XIII kapinynų simfonija“ (1925) ir kt. Išleistas jo esė rinkinys „Erškėčių vainikas“ (1908, 1992).
1925 m. skulptorius Juozas Zikaras sukūrė profesoriaus portretą iš gipso. 2011 m. Kauno valstybiniame dramos teatre (KVDT) režisierius Gytis Padegimas pastatė spektaklį „JAH“ (pavadinime užkoduoti J. A. Herbačiausko inicialai), kuriame atsiskleidžia rašytojo gyvenimo istorija.
Literatūros kritikė Eugenija Vaitkevičiūtė apie šią spalvingą asmenybę parengė monografiją „Žinomas nežinomas Juozas Albinas Herbačiauskas“ (Kaunas, 2007).

  • 2011 01 28 miesto centre, ant pastato Kęstučio g. 58 atidengta memorialinė lenta su bareljefu (skulptorius Stasys Žirgulis): „Šiame name 1929–1932 m. gyveno žymus lietuvių ir lenkų kultūrų ir visuomenės veikėjas, rašytojas, literatūros kritikas, tautinio lietuvių atgimimo puoselėtojas Juozapas Albinas Herbačiauskas (1876–1944)“. Lentos tekstas lietuvių ir lenkų kalbomis.
Literatūra ir šaltiniai:
  1. J.A. Herbačiausko biografija panaši į legendą / Regina Mažukėlienė. – Portr. // Varpai. – [Nr.] 19 (2005). – [2005], p. 273–276.
  2. Literatūros donkichoto pamokos / Rūta Kanopkaitė // Kauno diena. – 2008, vas. 22, p. 11.
  3. Juozapas Albinas Herbačiauskas: „Esu lietuvis su lenkų kultūra“ / Vaiva Narušienė. – Santr. angl. – Bibliogr.: 28 pavad. // Tautinio/pilietinio identiteto reprezentacija ir formavimas šiandien / Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuvių literatūros katedra. – Kaunas : Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2008. – P. 105–116.
  4. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 07 21 įsakymas Nr. A-2537.
  5. Kauno karuselė / parengė Aurina Venislovaitė. – Iliustr. – Rubrika: Spektras // Nemunas. – 2011, saus. 27–vas. 2 (Nr. 4), p. 12.
  6. Juozapo Albino Herbačiausko atminimo ženklai / Audronė Meškauskaitė. – Iliustr. // Nemunas. – 2011, vas. 3–9, p. 2, 9.
  7. Juozo Zikaro modernizmas / Rasa Jonė Ruibienė. – Iliustr. // Baltas kambarys. – 2021/2022, Nr. 7, p. 28–32.
  8. Nuotrauka. Juozapas Albinas Herbačiausko. – Prieiga per internetą: https://www.limis.lt/greita-paieska/perziura/-/exhibit/preview/130000001937135?s_id=aV9RDxmHZX7q0n4Y&s_ind=4&valuable_type=EKSPONATAS [2023 02 22]