[1860 09 08 Kuronyse (Kėdainių r.) – 1938 02 19 Kaune; palaidotas šalia Arkikatedros bazilikos, kur įrengta antkapinė plokštė su bareljefu], filosofas, visuomenės veikėjas, poetas, literatūros kritikas, profesorius, prelatas.

1881–1938 m. su pertraukomis gyveno Kaune.

1881 m. įstojo į Žemaičių kunigų seminariją Kaune, buvo seminarijos bibliotekininkas. 1884 m. išsiųstas tęsti mokslų į Peterburgo dvasinę akademiją. 1895 m. paskiriamas Kauno kalėjimo kapelionu, 1898 m. – kariuomenės nuodėmklausiu. 1898 m. tapo Kauno kunigų seminarijos Šv. Rašto ir bažnytinės teisės dėstytoju, 1900 m. – Žemaičių vyskupo M. Paliulionio sekretoriumi. 1902 m. išvyko profesoriauti į Petrapilio dvasinę akademiją.
1906 m. grįžęs į Kauną, įsteigė Šv. Kazimiero knygų leidimo draugiją ir iki mirties jai vadovavo. Redagavo klerikalinius žurnalus: „Draugija“, „Ateitis“, „Garnys“ ir kt. 1911 m. su kitais įkūrė ateitininkų organizaciją. 1914 m. pakeltas į prelatus.
Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, ištremtas iš Kauno. Kaizerinės okupacijos metu grįžo ir Kunigų seminarijoje dėstė filosofiją. 1922 m. su kitais įsteigė Lietuvių katalikų mokslų akademiją (LKMA) ir buvo jos pirmininkas, nuo 1933 m. – akademikas.
1928 m. apdovanotas DLK Gedimino 2-ojo laipsnio ordinu.
Lietuvių, lenkų, rusų bei kitomis kalbomis rašė straipsnius ir studijas literatūros ir meno klausimais („Mūsų naujoji literatūra“ (1923–1924, 2 t.), „Ekspresionizmas dailėje ir poezijoje“ (1921), „Meno kūrybos problemos“ (1931), filosofijos („Mokslas ir tikėjimas“ (1930), „Pikto problema“ (1935), „Aukščiausias gėris“ (1937), matematikos („Naujos trigonometriškos sistemos“ (1922), teologijos, politikos bei kalbotyros klausimais. Parašė biografinių apybraižų rinkinį „Užgesę žiburiai“ (1930), eilėraščių rinkinius: „Dainų skrynelė“ (1894), „Nakties matymai“ (1906), „Lyrika“ (1930), feljetonų rinkinį „Šypt-šypt“ (1931) ir kt. Bendradarbiavo su pagrindiniais to meto periodiniais leidiniais.
Buvo reiklus, kategoriškas meno kūrinių vertintojas ir kritikas bei aktyvus esperanto kalbos propaguotojas. 1890 m. išleido pirmąjį esperanto kalbos vadovėlį, 1918 m. įkūrė Lietuvos esperantininkų sąjungą, 1922–1926 m. redagavo žurnalą „Litova stelo“.
Iki 1911 m. Onos Vitkauskytės knygynas išleido fotografinį atviruką „A. Jakštas“. Skulptorius Antanas Aleksandravičius sukūrė natūralaus dydžio jo biustą, kurio likimas nežinomas. 2001 m. pradėtoje leisti serijoje „Dvasiškiai – laisvosios Lietuvos kūrėjai“ išleistas meninis vokas su jo portretu (dailininkas Antanas R. Šakalys).
Išleistas Adomo Jakšto „Raštų“ tritomis (Vilnius, 1995–1997). Maironio lietuvių literatūros muziejus parengė informacinį leidinėlį „Aleksandras Dambrauskas-Adomas Jakštas, 1860–1990“ (Kaunas, 1992). 

• 1919 04 19 Rečnaja gatvė pavadinta prelato vardu. 1998 m. Karaliaus Dvaro gatvei suteiktas A. Jakšto vardas.
• 1922 10 15 už žymius nuopelnus mokslui suteiktas Lietuvos universiteto garbės profesoriaus vardas. 1928 12 14 Gamtos ir matematikos fakultetas suteikė garbės daktaro vardą. 1932 01 29 garbės daktaru jį išrinko Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultetas. 1999 11 17 A. Jakštas-Dambrauskas pripažintas Kauno technologijos universiteto garbės daktaru.
• 1998 05 06 ant namo Rotušės a. 23, kur daugelį metų veikė jo vadovaujama Šv. Kazimiero draugija ir kurio antrajame aukšte gyveno ir mirė, atidengta memorialinė lenta su bareljefu (skulptorius Vladas Žuklys, architektas Jonas Lukšė): „Šiame name 1906–1938 m. gyveno kultūros ir visuomenės veikėjas, rašytojas, Petrapilio dvasinės akademijos ir Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, prelatas Aleksandras Dambrauskas-Adomas Jakštas“. Lenta atidengta giminių lėšomis ir pastangomis.

Literatūra ir šaltiniai:

1. Gatvių sąrašas, kurių pavadinimai naujai komisijos nustatyti // Lietuva. – 1919, bal. 24, p. 1.
2. Kauno apskrities archyvas (KAA), f. 219, ap. 1, b. 27, lap. 1–4.
3. Kauno paminklotvarkos tarnybos archyvo (KPTA) atminimo įamžinimo objektų sąrašas.
4. Kauno miesto mero 1997 11 26 potvarkis Nr. 460.
5. Kauno miesto valdybos 1998 02 17 sprendimas Nr. 93.
6. Aleksandras Dambrauskas-Jakštas grįžta / Mindaugas Bloznelis // Kauno diena. – 1998, geg. 4, p. 4.
7. Filosofo, teologo, poeto atminimui… / Ramutė Vaitiekūnaitė. – Portr. // Kauno diena. – 1998, geg. 7, p. 3.
8. Jakšto g. – Portr. // Kaunas: Gatvės ir žmonės. – Kaunas, 2001. – P. 74–75.
9. Memorialiniai ženklai / Laima Šinkūnaitė. – Iliustr. // Kauno šv. apaštalų Petro ir Pauliaus arkikatedra bazilika. – Kaunas, 2008. – P. 131.
10. Kaune atidengta A. Dambrausko – Jakšto memorialinė lenta. – Prieiga per internetą: http://www.lcn.lt/bzinios/bz9810/810bl7.html [2009 11 20]
11. Įrėminta nuotrauka. Aleksandras Dambrauskas – Jakštas. – Prieiga per internetą: https://www.limis.lt/greita-paieska/perziura/-/exhibit/preview/487306235?s_id=qT3iygRg4vqC9vD5&s_ind=19&valuable_type=EKSPONATAS [2023 02 28]