[1904 05 15 Biržuose – 1976 12 13 Čikagoje (JAV)], kompozitorius, pianistas, muzikologas.

1920–1924 m., 1932–1944 m. gyveno Kaune.

1920–1922 m. lankė „Aušros“ gimnazijos šeštą ir septintą klases. Tuo pačiu metu mokėsi J. Naujalio muzikos mokykloje – E. Bilminiūtės-Čiurlienės fortepijono bei J. Tallat-Kelpšos harmonijos klasėse.
1924 m. sukūrė pirmąją dainą „Gėlės iš šieno“ (K. Binkio žodžiai). Studijas tęsė Rygoje ir Berlyne.
1928 m. Kaune surengė pirmąjį savo kūrinių koncertą. 1932–1943 m. dėstė Kauno konservatorijoje. Kaip pianistas koncertavo Lietuvoje ir užsienyje.
1937 m. kartu su kompozitoriais V. Bacevičiumi ir J. Kačinsku įkūrė pažangių muzikų draugiją, kuri prisijungė prie Tarptautinės šiuolaikinės muzikos draugijos. Dalyvavo tarptautiniuose muzikos festivaliuose: Paryžiuje (1937), Londone (1938), Varšuvoje (1939). 1940–1941 m. dirbo Kompozitorių sąjungos organizacinio komiteto atsakinguoju sekretoriumi.
Sukūrė preliudą ir fugą (1929), styginių kvartetą (1930), 3 simfonijas (1932, 1939, 1942), rapsodiją simfoniniam orkestrui (1937), baletą „Vaivos juosta“ (1944, klavyras), sonatą, dvi rapsodijas fortepijonui, serenadą violončelei ir fortepijonui (1936), poemą solistams, mišriam chorui ir simfoniniam orkestrui „Mano pasaulis“ (V. Mykolaičio-Putino žodžiai, 1944), instrumentinių pjesių, chorų, dainų, romansų. Harmonizavo lietuvių liaudies dainas, giesmes. Daugiausia solinių dainų parašė dirbdamas Kaune. Jo Antrąją simfoniją pirmą kartą 1938–1939 metų sezonu atliko jungtinis operos ir radiofono orkestras, diriguojamas B. Dvariono.
Rašė muzikos kritikos ir publicistikos straipsnius bei recenzijas periodiniams leidiniams „Lietuvos aidas“, „Naujoji Romuva“, „Vairas“ ir kt.
1939 m. apdovanotas Latvijos Trijų žvaigždžių 4-ojo laipsnio ordinu.
1944 m. pasitraukė į Vokietiją, 1949 m. – į JAV.
1993 m. Lietuvoje įsteigtas Vlado Jakubėno draugijos (įkurtos 1981 m. Čikagoje) Lietuvos skyrius.
Išleistas V. Jakubėno dvitomis „Straipsniai ir recenzijos“ (Vilnius, 1994) ir Irenos Skomskienės sudaryta monografija „Vladas Jakubėnas: dokumentai, laiškai, straipsniai, atsiminimai, kūrybos apžvalga“ (Kaunas, 1999). Publikuojant V. Jakubėno kūrybinį palikimą, daug nusipelnė Kaune gyvenantis leidėjas Jonas Petronis, dar 1944 m. bendravęs su kompozitoriumi. 2022 m. išleistas Viktorijos Morkūnienės parengtas metodinis darbas „Kompozitoriaus Vlado Jakubėno chorinės kūrybos sklaida“ (Kaunas).

• 1992 05 27 ant namo A. Mickevičiaus g. 45 atidengta memorialinė lenta (skulptorius Stasys Žirgulis): „Šiame name 1939–1944 m. gyveno kompozitorius, pianistas, muzikologas Vladas Jakubėnas. Mirė 1976 m. Čikagoje“.

Literatūra ir šaltiniai:

1. Kauno paminklotvarkos tarnybos archyvo (KPTA) atminimo įamžinimo objektų sąrašas.
2. Kauno miesto mero 1992 05 26 potvarkis Nr. 417-v.
3. Vladui Jakubėnui atminti // Kauno laikas. – 1992, geg. 30, p. 2.
4. Į Lietuvą, prie savo šaknų / Ramutė Vaitiekūnaitė // Kauno tiesa. – 1992, geg. 30, p. 4.
5. Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai : biografijų žinynas. – T. 1, A–M. – 1998, p. 368–369.
6. Vladas Jakubėnas : [biobibliografija] / Kristina Šernaitė // Tarp knygų. – 2004, Nr. 5 (gegužė), p. 29–36.
7. Muzikos vertybes kūrusi asmenybė : kompozitoriaus Vlado Jakubėno gimimo 100-ąsias metines paminėjus / Vaclovas Juodpusis // Tautosakos darbai. – [T.] 21(28). – 2004, p. 283–285.