Jaunius Kazimieras


[1848 05 18 Lembe (Šilalės r.) – 1908 03 09 Peterburge; palaidotas Kauno miesto kapinėse, 1914 m. pastatyto antkapinio paminklo skulptorius Antanas Aleksandravičius, vėliau palaikai perkelti į Petrašiūnų kapines], teologas, lietuvių kalbos tyrinėtojas.

1866–1869 m., 1871–1875 m., 1879–1892 m. gyveno Kaune.

1866–1869 m. mokėsi Kauno gubernijos gimnazijoje, kur buvo dėstomos lotynų ir graikų kalbos, bet jos nebaigė. 1871–1875 m. studijavo Kauno kunigų seminarijoje. Antano Baranausko paskatintas pradėjo domėtis kalbos reikalais. 1875 m. įšventintas į kunigus išvyko studijuoti į Peterburgo dvasinę akademiją. Ją baigęs 1879 m. tapo pirmos klasės teologijos magistru ir buvo paskirtas Kauno katedros vikaru. Nuo 1880 m. buvo Kunigų seminarijos lotynų ir lietuvių kalbų, katekizmo dėstytojas, Mergaičių gimnazijos kapelionas, Žemaičių vyskupo sekretorius. 1885–1886 m. – lietuvių kalbos ir homiletikos (pamokslų sakymo teorijos) profesorius. 1892 m. už per didelį domėjimąsi kalbotyra iš Kauno kunigų seminarijos atleistas. Vėliau, profesoriaudamas Kazanės ir Peterburgo Dvasinėse akademijose, tęsė lietuvių kalbos tyrinėjimus, bendravo su žymiausiais to meto kalbininkais.
Susirgusį psichine liga, J. Juškytė parvežė į Lietuvą. 1895 m. kurį laiką jis gyveno Kaune pas istoriką Konstantiną Gukovskį. Nuo 1898 m. profesoriavo Peterburgo dvasinėje akademijoje. 1908 m. mirė skurde.
K. Jaunius susistemino lietuvių kabos tarmes, aprašė priegaides, kūrė naujus gramatikos terminus, tyrė lietuvių kalbos ryšius su kitomis kalbomis. Nuo 1906 m. jo tyrimus užrašinėjo Kazimieras Būga, paskirtas asmeniniu K. Jauniaus sekretoriumi (K. Būgos užrašytas kalbinis palikimas saugomas Vilniaus universiteto bibliotekoje).
1908 m. K. Būga išleido Jauniaus įtakotus „Aistiškus studijus“, 1911 m. – „Lietuvių kalbos gramatiką“, kurią 1916 m. išvertė į rusų kalbą. Tas vertimas iki šiol tebėra svarbus šaltinis, iš kurio užsieniečiai semiasi žinių apie lietuvių kalbą. Per K. Būgą, J. Jablonskį bei kitus žymius kalbininkus K. Jauniaus kalbinė veikla turėjo ypatingą reikšmę literatūrinei lietuvių kalbos raidai.
Apie 1919 m. Onos Vitkauskytės knygynas Kaune išleido fotografinį atviruką su 1913 m. skulptoriaus Antano Aleksandravičiaus sukurto ovalo formos bareljefo reprodukcija.
Vincentas Drotvinas ir Vladas Grinaveckis išleido knygą „Kalbininkas Kazimieras Jaunius“ (Vilnius, 1970), Stasys Skrodenis sudarė „Kalbininko Kazimiero Jauniaus rankraštinį palikimą“ (Vilnius, 1972) ir „Kazimieras Jaunius – tarmėtyrininkas ir kalbos istorikas: Konferencijos, pranešimai, tezės (Vilnius-Kvėdarna, 2003).

  • 1970 m. prie Maironio gimnazijos pastato (Gimnazijos g. 3) atidengta memorialinė lenta: „Čia 1873–1883 m. mokėsi poetas Jonas Mačiulis-Maironis. Šio pastato kieme, buvusiame name 1904–1908 m. gyveno kalbininkas prof. Kazimieras Jaunius“. 2004 m. spalio mėnesį lenta pavogta, 2005 m. atstatyta su patikslintu įrašu: „Šioje gimnazijoje 1873–1883 m. mokėsi poetas Jonas Mačiulis-Maironis / 1866–1869 m. čia mokėsi kalbininkas prof. Kazimieras Jaunius“.
  • 1998 m. buvusi A. Jakšto-Dambrausko gatvė Aleksote pavadinta K. Jauniaus vardu.
Literatūra ir šaltiniai:
  1. Kun. Kazimieras Jaunis // Pavasaris. – 1913, Nr. 12, p. 361–363.
  2. Kalbininkas prof. kun. Kazimieras Jaunius / A. Vilainis // Naujoji Romuva. – 1938, Nr. 31–32, p. 625–628.
  3. Prašneko šimtametė byla / Genė Mockevičiūtė. – Portr. // Kauno diena. – 1996, kovo 21, p. 29.
  4. Kauno miesto valdybos 1998 04 28 sprendimas Nr. 412.
  5. Visuomenės ir kultūros veikėjai. – Iliustr. // Sugrįžimai / Aldona Zimnachaitė. – Kaunas, 2001. – P. 80.
  6. K. Jauniaus g. – Portr. // Kaunas: gatvės ir žmonės. – Kaunas, 2001. – P. 77.
  7. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 03 01 įsakymas Nr. A-733.
  8. Nuotrauka. Kazimieras Jaunius. – Prieiga per internetą: https://www.limis.lt/greita-paieska/perziura/-/exhibit/preview/130000010080670?s_id=UqtfXPVp2cwrYRtI&s_ind=2&valuable_type=EKSPONATAS [2023 03 07]