Jonynas Ignas


[1884 01 24 Atesninkuose (Alytaus r.) – 1954 07 14 Kaune; palaidotas Petrašiūnų kapinėse], istorikas, diplomatas.

1920–1940 m. nuolat gyveno Kaune, 1940–1954 m. – dirbo Vilniuje, bet laisvu nuo darbo laiku grįždavo į Kauną, kur gyveno šeima.

1920 m. po L. Želigovskio įsiveržimo į Vilnių, atsidūrė Kaune ir buvo paskirtas Lietuvos vyriausybės įgaliotiniu Tautų Sąjungos karinėje kontrolės komisijoje, turėjusioje išspręsti ginkluotą Lietuvos–Lenkijos konfliktą. Čia dirbo iki 1922 m. 1922–1924 m. Užsienio reikalų ministerijoje buvo Tautų Sąjungos ir Lenkų departamento direktorius, 1924–1929 m. – laisvai samdomo darbuotojo teisėmis pavaduodavo įvairių departamentų vadovus.
Buvo išsilavinęs, mokėjo kelias užsienio kalbas, todėl dalyvavo daugelyje tarptautinių derybų ir konferencijų.
1929 m. su kitais įsteigė Lietuvių draugiją Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos (TSRS) tautų kultūrai pažinti, buvo jos valdybos narys, sekretorius, bibliotekininkas, 1938–1939 m. – pirmininkas.
1924–1932 m. – Lietuvos universiteto Lietuvos istorijos katedros lektorius, nuo 1929 06 07 – docentas. 1931 m. gale tapo katedros vedėju, 1932 m. – profesoriumi. Skaitė Rusijos, Lenkijos, Prancūzijos, Latvijos, Prūsijos istorijos kursus, bet įdomiausios buvo Lietuvos istorijos paskaitos, kurias studentai litografiniu būdu išleido trimis tomeliais.
Nuo 1931 m. leidžiamai Lietuviškai enciklopedijai rašė straipsnius apie kunigaikščius, didikus, politinius veikėjus ir sutartis, istorijos šaltinius. Parašė studijas apie Mykolą Lietuvį ir „Apie totorių, lietuvių ir Maskvėnų papročius“, tačiau didžiausias jo darbas – „Vytauto šeimyna“ (1932).
1933 m. vadovavo Lietuvos istorijos mokytojų kursams. Vienas gabiausių jo mokinių – Adolfas Šapoka.
I. Jonynas ėmėsi kurti Kaune mokslinę biblioteką. Sukomplektavo gerą asmeninį istorinės literatūros rinkinį, kuris 1960 m. atiteko Lietuvos mokslų akademijos centrinei bibliotekai.
1944–1946 m. dirbo ir Vilniaus, ir Kauno universitetuose, vėliau – tik Vilniuje.
Minint profesoriaus 100-ąsias gimimo ir 30-ąsias mirties metines, serijoje „Lietuvos mokslo paminklai“ buvo išleista knyga: „I. Jonynas. Istorijos baruose“ (Vilnius, 1984).

  • 1991 m. Žaliakalnyje, ant namo Rūtų g. 3 atidengta memorialinė lenta: „Šiame name 1927–1954 m. gyveno istorikas, profesorius Ignas Jonynas“.
  • 2008 m. Maironiškiuose projektuojamai gatvei suteiktas I. Jonyno vardas.
Literatūra ir šaltiniai:
  1. Kauno paminklotvarkos tarnybos archyvo (KPTA) atminimo įamžinimo objektų sąrašas.
  2. Kauno miesto LDT VK 1986 06 13 sprendimas Nr. 237.
  3. Igno Jonyno rankraštinis palikimas Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos rankraščių skyriuje / Danutė Labanauskienė. – Bibliogr. išnašose // Lietuvos istorijos metraštis. – 2000. – 2001, p. 411–424.
  4. Ignas Jonynas (1884–1954) / parengė Palina Dabulevičienė. – Bibliogr. // Tarp knygų. – 2003, Nr. 11, p. 47.
  5. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2008 10 02 sprendimas Nr. T-441.
  6. Laikinoji sostinė. – 2008, spal. 10, p. 10.
  7. Ignas Jonynas – Lietuvos istorijos disciplinos kūrėjas / Viga Čiplytė. – Iliustr. // Mūsų Respublika. – 2015, liep. 3–9 (Nr. 27), p. 12.
  8. Ignas Jonynas. – Prieiga per internetą: http://parodos.mab.lt/lma/lituanistikos-institutas/05-lmavb_rs-f165-437-48v/ [2023 03 13]