[1953 02 22 Alytuje – 1972 05 14 Kaune; palaidotas Romainių kapinėse, antkapinio paminklo autorė Teklė Šešelgienė], rezistentas, paaukojęs savo gyvybę už Lietuvos laisvę.

1963–1972 m. gyveno Kaune.

1971 m. turėjo baigti 18-ąją vidurinę mokyklą, bet neišlaikęs keleto egzaminų, perėjo į vakarinę mokyklą. Dirbo fabrike „Aidas“.
Buvo apsiskaitęs, rašė eilėraščius, sportavo, grojo gitara. Domėjosi hipių judėjimu ir pats atrodė kaip hipis. Norėjo stoti į kunigų seminariją.
1972 05 14 Kauno miesto sode, prie Muzikinio teatro, protestuodamas prieš sovietinį režimą, apsipylė benzinu iš 3-jų litrų stiklainio ir užsiliepsnojo sušukęs „Laisvę Lietuvai!“. Jo užrašų knygelėje liko įrašas: „Dėl mano mirties kalta tik santvarka“. Valstybės saugumo komitetas (KGB) R. Kalantą palaidojo anksčiau numatyto laiko. Į laidotuves pavėlavęs jaunimas pasipiktino, nešė ir dėjo gėles jo žūties vietoje. Mieste prasidėjo antisovietinis bruzdėjimas. Milicininkai guminėmis lazdomis nepajėgė išvaikyti protestuojančiųjų, todėl iškvietė vidaus kariuomenės dalinius, pasitelkė gamyklų draugovininkus. Protesto akcijos dalyviai buvo gaudomi, nukerpami plikai, tardomi, mušami, atimami jų dokumentai (kad būtų galima persekioti), aktyvesnieji – įkalinami. Kai kurie buvo išvežti ir paleisti už kelių dešimčių kilometrų. R. Kalanta apšauktas psichikos ligoniu. Šis įvykis sukėlė didžiulį rezonansą ir skatino Lietuvos išsivadavimo siekį, kuris, susiklosčius palankioms aplinkybėms, peraugo į Sąjūdžio judėjimą.
2000 07 04 apdovanotas (po mirties) Vyčio kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinu. 2005 m. suteiktas Laisvės kovų dalyvio statusas.
1990 12 27 patvirtintas įsakymas R. Kalantos kapą laikyti vietinės reikšmės istorijos paminklu. Tais pačiais metais pastatytas dokumentinis filmas „Fontano vaikai“ (režisierius Raimundas Banionis ir Andrius Šiuša). 1997 m., minint rezistento susideginimo 25-ąsias metines, sodelyje prie Muzikinio teatro pastatytas „muzikinis paminklas“ – atliktas muzikinis kūrinys „Auka laisvei“ (projekto autorius Vidmantas Bartulis, prodiuseris ir dirigentas Julius Vilnonis; atliko Kauno valstybinio muzikinio teatro orkestras ir roko grupė „Rebelheart“). 2002 m. pažymint kalantinių 30-metį, išleistas R. Kalantai skirtas meninis vokas (dailininkas Antanas Rimantas Šakalys), sukurtas muzikinis projektas „Tribute to 1972“ (kompozitorius Mindaugas Urbaitis). Vytauto Didžiojo universitete įvyko konferencija „Kaunas 1972: alternatyvioji kultūra, politinis protestas ir kultūrinė rezistencija“. Remiantis jos medžiaga išleistas „Kauno istorijos metraščio“ 4-as tomas (Kaunas, 2003). 2006 05 14 istorinėje Lietuvos Respublikos prezidentūroje pristatytas meninis vaizdo dokumentas DVD pavidalu „Kauno pavasaris 1972 m.“, atkuriantis to laikotarpio muziką ir nuotaiką, (videomenininkas Henrikas Gulbinas), istoriko Egidijaus Aleksandravičiaus parengtas lankstinukas lietuvių ir anglų kalbomis bei ugnies ir muzikos instaliacija vidurnaktį prie paminklo, jo susideginimo vietoje. 2008 m. išleistas vokas, skirtas R. Kalantos 55-osioms gimimo metinėms pažymėti, 2012 m. jo 40-ųjų aukos metinių proga, kolekcijoje „Iškiliausi Lietuvos žmonės“ – paauksuotas medalis. Tais pačiais metais išleistas Edmundo Janušaičio bruko dainų albumas „Tamsa lengva“, skirtas R. Kalantai atminti. 2022-ieji Lietuvos Respublikos Seimo paskelbti Romo Kalantos metais. Kovo 18 d. Lietuvos paštas išleido Edvino Špeto kurtus pašto ženklus tema „Lietuvos rezistencija“, viename iš jų įamžintas lietuviškosios kovos dėl laisvės simboliu laikomas R. Kalanta.
Išleista: Gintauto Iešmanto poezijos knygelė „Kauno elegija“ (Kaunas, 1997), Juozo Grušio-Žilvinio „Po ugnies ženklu“ (Kaunas, 1999), „Romo Kalantos auka: 1972 metų Kauno pavasaris“ (Vilnius, 2002), „Neginkluotas pasipriešinimas : prielaidos, patirtys, retrospektyva : minint Romo Kalantos pasiaukojimo jubiliejinius metus (1972–2022)“ (Vilnius, 2022).

• 1972 m. birželio mėnesį, naktį autostrados Kaunas–Klaipėda paplentėje, netoli Ariogalos, ant Dubysos šlaito, slapta buvo pastatytas metalinis kryžius su užrašu: „Romui Kalantai, pasiaukojusiam už Lietuvą“. Pasitelkę techniką, valdžios atstovai netrukus paminklą sunaikino.
• 1989 05 14 susideginimo vietoje ant grindinio jo atminimui atidengta šlifuoto granito memorialinė plokštė su įrašu: „Romas Kalanta 1972.V.14“.
• 1990 02 14 ant namo Panerių g. 34 atidengta memorialinė lenta (skulptorius Vytautas Ledas): „Čia nuo 1963 iki 1972 m. gegužės 14 dienos gyveno Romas Kalanta“. Šalia namo pastatytas paminklinis akmuo.
• 1990 m. buvusi I. Černiachovskio gatvė Petrašiūnuose pavadinta jo vardu.
• 1992 05 14 Kryžių kalnelyje prie VI forto pastatytas medinis kryžius (tautodailininkas Albinas Fokas) su užrašu: „Brangus lietuvi, Romas Kalanta prieš 20 metų trokšdamas laisvės nušvito gyvu fakelu“.
• 1998 m. Kauno IX forto muziejaus Okupacijų skyriuje (Žemaičių pl. 73) įrengta ekspozicija „Romas Kalanta – Laisvės šauklys“. Čia eksponuojamos fotonuotraukos, asmeniniai R. Kalantos daiktai, ekspertizės išvados apie jo mirtį ir kt.
• 2002 05 14, dalyvaujant prezidentui V. Adamkui, atidengtas žūties vietos įamžinimo paminklas „Aukos laukas“ ir įrašas grindinyje „Romas Kalanta 1972“ (skulptorius Robertas Antinis jaunesn., architektas Saulius Juškys).
• 2022 06 21, įprasminant 50-ąsias mirties metines, R. Kalantai skirtas aukščiausias savivaldybės apdovanojimas – paskelbtas Kauno miesto garbės piliečiu.

Literatūra ir šaltiniai:

1. Tragiško įvykio sukakčiai. – Iliustr. // Kauno tiesa. – 1989, geg. 16, p. 3.
2. Kauno miesto LDT VK 1990 02 15 potvarkis Nr. 50.
3. Kauno miesto mero 1990 11 23 potvarkis Nr. 690.
4. Kauno paminklotvarkos tarnybos archyvo (KPTA) atminimo įamžinimo objektų sąrašas.
5. Kryžius Romui Kalantai atminti // Kauno laikas. – 1992, geg. 15, p. 1.
6. Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas (1978–1990). D. l. – Vilnius, 1993. – 222 p.
7. Muzikinis paminklas Romui Kalantai. – Iliustr. // Kauno diena. – 1997, geg. 19, p. 3.
8. Romo Kalantos aukos reikšmė Lietuvos nepriklausomybės atkūrimui ir įtaka Lietuvių bei kitų sovietų imperijos tautų disidentinei veiklai ir aktyviam pasipriešinimui. – Iliustr. // Po ugnies ženklu / Juozas Grušys-Žilvinis. – Kaunas, 1999. – P. 11–12.
9. R. Kalantos g. – Portr. // Kaunas: gatvės ir žmonės. – Kaunas, 2001. – P. 81.
10. Romui Kalantai atminti. – Iliustr. // Lietuvos aidas. – 2002, geg. 17, p. 1.
11. Paminklas Romui Kalantai. Kaunas / Jolanta Zabulytė. – Iliustr. – Santr. angl. // Archiforma. – 2002, Nr. 2, p. 113–114.
12. Kaunas 1972–2002 / Jonas Vaičenonis // Kauno istorijos metraštis. – [T.] 4 (2003), p. 205–207.
13. Patriotizmo testas – kalantinės / Žilvinė Petrauskaitė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2006, geg. 13, p. 1, 9.
14. Kauno pavasaris: Romas Kalanta. – Portr. // Šalis ta Lietuva. – Vilnius, 2009. – P. 636.
15. Romas Kalanta /1953–1972/. – Iliustr. // 100 iškiliausių Lietuvos žmonių. – Vilnius, 2009. – P. 204–205.
16. Atminties ir žvilgsnio trajektorijos : vaizdo kultūros refleksija / Odeta Žukauskienė, Žilvinė Gaižutytė-Filipavičienė. – Vilnius : Lietuvos kultūros tyrimų institutas, [2018]. – P. 27.
17. Apie raitelį ir žirgą / Tomas Genevičius. – Iliustr. // Kauno diena. – 2020, liep. 10, priedas „Santaka“, p. 2.
18. Pašto ženkluose – kovos už Lietuvos laisvę įvykiai / BNS, KD inf. – Iliustr. // Kauno diena. – 2022, kovo 19, p. 52.
19. Prabilęs ugnimi: R. Kalantos palikimas / Arūnas Dambrauskas. – Iliustr. – Turinyje: R. Kalantos atminimo įamžinimas // Kauno diena. – 2022, geg. 14, p. 1, 8–10.
20. Liepsnojantis Kauno pavasaris (LYA). – Prieiga per internetą: https://virtualios-parodos.archyvai.lt/lt/virtualios-parodos/34/liepsnojantis-kauno-pavasaris-lya/exh-276/liepsnojantis-kauno-pavasaris-lya/case-1416 [2022 05 13]
21. Dėl Kauno miesto garbės piliečio vardo suteikimo Romui Kalantai (po mirties) / Kauno miesto savivaldybės tarybos 2022 m. birželio 21 d. sprendimas Nr. T-307.
22. R. Kalanta – laisvės ir Kauno simbolis / KD, BNS inf. – Iliustr. // Kauno diena. – 2022, birž. 21, p. 3.
23. Buvo graži pavasario diena = A very beautiful spring day / Robertas Antinis. – Iliustr. – Gretutinis tekstas lietuvių, anglų kalbomis // 1972. Pramušti sieną / [sudarytoja Kristina Budrytė-Genevičė]. – [Kaunas] : [Kaunas 2022], [2022]. – P. 230–235.
24. Varna elektrikė ir Žaliakalnio angelas / Kotryna Lingienė. – Iliustr. // Kaunas pilnas kultūros. – 2023, birželis p. 34–39.
25. Panerių g. 34. – Prieiga per internetą: http://www.archimede.lt/kaunas/pastatas/636 [2023 07 17]