[1900 10 05 Jovaišuose, Panevėžio r. – 1943 04 11 Kaune], Lietuvos kariuomenės savanoris, Nepriklausomybės kovų invalidas, visuomenininkas, žurnalistas.

[1919]–1943 m. su pertraukomis gyveno Kaune.

1919 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje kovose su bolševikais sunkiai sužeistas, neteko vienos akies. Už drąsą ir sumanumą 1919 m. apdovanotas 1-ojo, 1921 m. – 2-ojo laipsnio Vyčio Kryžiais. Vėliau dėl sužeidimų iš kariuomenės paleistas į atsargą. Apsigyveno Ramygaloje, bet netrukus persikėlė į Kauną. Nuo 1922 m. gegužės mėnesio dirbo Karo muziejaus raštinėje. 1923 m. dalyvavo Klaipėdos sukilime, apdovanotas Klaipėdos išvadavimo medaliu. Vienas Lietuvos karo invalidų „Vyčių brolijos“ steigėjų, 1923–1930 m. ir 1933–1935 m. – jos valdybos pirmininkas. 1924 m. balandžio mėnesį paskirtas šios brolijos leidžiamo laikraščio „Vyties Ženklas“ redaktoriumi. 1928–1931 m. ir 1933–1935 m. – Savanorių sąjungos sekretorius. 1924–1925 m. lankė Lietuvos universiteto Humanitarinių mokslų fakultetą svečio teisėmis.
Aktyviai dalyvavo „Neo-Lithuania“, Lietuvos kariuomenės savanorių-kūrėjų sąjungos, Lietuvos laisvės kovų invalidų ir Šaulių sąjungų veikloje, buvo Lietuvos karo invalidams šelpti komiteto pirmininkas. Laikraščiuose „Tautos kelias“, „Bendrasis žygis“, „Tėvų žemė“ ir kt. rašė vidaus politikos ir kitais klausimais.
Nuo 1925 m. dalyvavo voldemarininkų veikloje, buvo 1926 12 17 perversmo dalyvis, voldemarininkų ginkluotojo sparno „Geležinis vilkas“ Centrinės Kauno kuopos vadas, kurį laiką redagavo voldemarininkų laikraštį „Tautos kelias“.
1935 m. baigė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Humanitarinių mokslų fakultetą ir tapo diplomuotu literatu-žurnalistu.
1936 01 19 už dalyvavimą sąmoksle prieš prezidentą Antaną Smetoną nuteistas mirti, bet mirties bausmė pakeista kalėjimu, kuriame išsėdėjo iki 1939 m. rudens. 1940 07 12 J. Karutis bolševikų suimtas, laikytas Kauno sunkiųjų darbų kalėjime, tačiau jį su kitais kaliniais išlaisvino 1941 m. birželio sukilimo dalyviai.
1930 m. skulptorius Antanas Aleksandravičius sukūrė Jono Karučio skulptūrinį portretą, saugomą Karučių šeimos archyve.

• 2014 12 10 Aukštojoje Panemunėje, ant namo J. Staugaičio g. 16 atidengta atminimo lenta (skulptorius Balys Gudas): „Šiame name 1932–1943 m. gyveno Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris, Nepriklausomybės kovų dalyvis, dviejų Vyčio kryžiaus ordinų kavalierius, 1923 m. Klaipėdos sukilimo dalyvis, žurnalistas Jonas Karutis“.

Literatūra ir šaltiniai:

1. Karutis Jonas / Vilius Kavaliauskas. – Portr., iliustr. – Bibliogr.: 20 pavad. // Lietuvos karžygiai / Vilius Kavaliauskas. – T. 3, K – L. – 2011, p. 125–130.
2. Aukštojoje Panemunėje gyvenę savanoriai / Daiva Nevardauskienė // Aukštoji Panemunė. – D. 3, Lietuvos kariuomenė ir karininkai Aukštojoje Panemunėje 1919–1940 metais. – Kaunas : [s.n.], 2007, p. 35–36.
3. Atidengs penkias atminimo lentas. – Iliustr. – BNS inf. // Kauno diena. – 2014, saus. 13, p. 23.
4. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 11 14 įsakymas Nr. A-3162.