[1932 10 18 Kaune], profesorius, muzikologas, Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, pirmasis atkurtos Lietuvos vadovas.

1939–1950 m. gyveno Kaune (K. Donelaičio g. 38).

Gimė ir augo Kaune. Baigė 1-ąją Komjaunimo vidurinę (dab. Kauno „Aušros“ gimnazija) ir J. Gruodžio muzikos mokyklas. 1950 m. įstojo į Vilniaus konservatoriją. Nuo 1955 m. gyvena Vilniuje. 1968 m. apgynė disertaciją „M. K. Čiurlionio kompozitoriaus kūryba“. Buvo ilgametis Lietuvos kompozitorių sąjungos valdybos narys. M. K. Čiurlionio draugijos pirmininkas, nuo 1995 m. – tarptautinio M. K. Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkurso tarybos pirmininkas, Lietuvos šachmatų federacijos garbės narys.
Už monografijas „Čiurlionio kūryba“ (1975) ir „Česlovo Sasnausko gyvenimas ir darbai“ (1988) apdovanotas Lietuvos Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjungos (SSRS) premijomis.
1988 m. išrinktas Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo tarybos, 1990 03 12 – Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos, 1991 m. – Atkuriamojo Seimo pirmininku. Jo vadovaujama Lietuva atsiskyrė nuo SSRS, pelnė tarptautinį pripažinimą ir išsikovojo nepriklausomos valstybės statusą. 1993–2003 m. V. Landsbergis – Lietuvos konservatorių partijos (Tėvynės sąjungos) pirmininkas. 1996 m. tapo Lietuvos Respublikos Seimo pirmininku. 2004–2014 m. – Europos Parlamento narys.
2013 04 25 Lietuvos muzikos ir teatro akademija suteikė muzikologui profesoriui garbės daktaro vardą.
Žymaus politiko vardu pavadinta kriauklė – Landsbergio afrikinukė (lotyniškame pavadinime Afer lansbergisi trūksta raidės „d“). Jo vardu Lietuvoje yra pavadinta ir nauja kardelių rūšis.
Apdovanotas: Lietuvos šaulių žvaigždės (1991), Vytauto Didžiojo 1-ojo laipsnio ordinais (1998), Vytauto Didžiojo ordinu su aukso grandine (2003), Norvegų tautos Taikos premija (1991), Prancūzijos Foundation du future ir kt. garbingais užsienio valstybių apdovanojimais. 2012 m. įteiktas Krašto apsaugos sistemos medalis civiliams „Už nuopelnus“, taip pat – Vyčio kryžiaus ordinas. 2016 m. skirta Laisvės premija.
Dažnai vasaroja Kačerginėje (Kauno r.), tėvų vasarnamyje.
Apie V. Landsbergį sukurti vaizdo įrašai: Domanto Vildžiūno „Dienoraščio akimirkos“ (1997), sūnaus Vytauto V. Landsbergio „Visa teisybė apie mano tėvą“ (b.m.), Liepos Rimkevičienės ir Giedrės Žickytės dokumentinis TV filmas „Laisvės džiazas“ (2010), pagal V. Landsbergio 1965 m. sukurtą scenarijų 2011 m. pasirodė Giedrės Žickytės ir Ričardo Rickevičiaus trumpametražis dokumentinis filmas „Ieškome „Nebaigtosios sonatos“, profesoriaus 80-mečiui sukurtas Agnės Marcinkevičiūtės dokumentinis filmas „Vytautas Landsbergis: mintys ir darbai“ (2012), 85-ajam jubiliejui – dokumentinis filmas „Vytautas Landsbergis – laisvės keliu“ (filmo kūrėjai – Gražina Ručytė-Landsbergienė, Agnė Marcinkevičiūtė, Kostas Radlinskas, 2017). 2021 m. pasirodė ukrainiečių režisieriaus, istorijos metraštininko Sergejaus Loznicos dokumentinis filmas „Mr. Landsbergis. Sugriauti blogio imperiją“. 90-ojo jubiliejaus proga režisierius Vytautas V. Landsbergis apie tėvą sukūrė filmą-portretą „Senis prie jūros“.
1999 m. išleista bibliografija „Vytautas Landsbergis: kultūros darbai, 1956–1996“ (Vilnius), 2022 m. – papildyta profesoriaus knygų bibliografija „Vytautas Landsbergis. Per 170 knygų : bibliografinis sąrašas, 1962–2022“ (sudarytoja Rima Mažeikienė, Vilnius).
2022 06 30 Aukščiausios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui Vytautui Landsbergiui Lietuvos Respublikos Seimas suteikė valstybės vadovo statusą.

• 1991 09 18 paskelbtas Vytauto Didžiojo universiteto filosofijos garbės daktaru.
• 1994 01 27 suteiktas Kauno miesto garbės piliečio vardas.

Literatūra ir šaltiniai:

1. Vytauto Landsbergio fondas, 1991–1998. – Vilnius, [1999]. – [16] p.
2. Universiteto garbės daktarai ir profesoriai. – Iliustr. // Vytauto Didžiojo universitetas. – [Kaunas, 2000]. – P. 39.
3. Kauno miesto garbės piliečiai // Kas yra kas Lietuvoje. Kraštiečiai : Kaunas. – Kaunas, 2008. – P. 12.
4. Skamba kriauklės lietuviškais vardais / Kotryna Dabašinskienė // Lietuvos aidas. – 2012, rugpj. 1, p. 8.
5. Atkurtojo VDU garbės daktarai. – Prieiga per internetą: http://www.vdu.lt/lt/apie-vdu-kaune/garbes-daktarai-ir-profesoriai/garbes-daktarai/ [2017 01 13]
6. Miesto Garbės piliečiai. – Prieiga per internetą: http://www.kaunas.lt/apie-kauna/skiriami-apdovanojimai/miesto-garbes-pilieciai/ [2017 01 13]
7. V. Landsbergis – pirmasis Lietuvos vadovas / KD, BNS, ELTA inf. // Kauno diena. – 2022, liep. 1, p. 5.
8. [Tuometis Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis Klaipėdoje] : [negatyvas]. – Prieiga per internetą: https://www.epaveldas.lt/preview?id=C160000693240 [2022 10 26]