[1893 03 10 Linkavičiuose (Pakruojo r.) – 1993 05 21 Vilniuje; palaidotas Petrašiūnų kapinėse], Lietuvos kariuomenės savanoris, inžinierius architektas, visuomenės veikėjas.

1922, 1926–1939, 1959–1970 m. gyveno Kaune.

1918–1922 m. tarnavo Lietuvos kariuomenėje: iš pradžių eiliniu, vėliau – artilerijos kapitonu (vadovavo haubicų baterijai Kaune). 1919 m. už pasižymėjimą kovose prieš bermontininkus apdovanotas Vyčio kryžiumi su kardais.
1922 m. įstojo į Lietuvos universiteto Technikos fakultetą, 1923–1926 m. mokėsi Romos universitete. Buvo pirmasis Lietuvos architektas, baigęs mokslus Vakarų Europoje.
1926 m. dirbo Susisiekimo ministerijoje jaunesniuoju inžinieriumi, 1927–1929 m. – Lietuvos universiteto Architektūros katedros jaunesniuoju asistentu. 1929–1939 m. vertėsi privačia praktika, buvo „Rotary“ klubo narys, įsteigė privatų projektavimo biurą. 1941 06 23–07 25 sudarytoje Laikinojoje Lietuvos Vyriausybėje buvo komunalinio ūkio ministras.
Gelbėdamas sūnų, 1944 m. emigravo į Vokietiją. 1949 m. išvyko į Australiją.
1959 m. grįžo į Kauną. Iki 1961 m. dirbo Miestų ir kaimų statybos projektavimo instituto Kauno filialo vyriausiuoju architektu. 1961–1970 m. – Paminklų konservavimo instituto Kauno filialo architektas.
1926–1939 m. gyvendamas Kaune parengė daugiau kaip šimtą projektų, dalyvavo konkursuose. Čia suprojektavo geriausius savo pastatus, pasiekė kūrybinę brandą. Svarbiausieji jo projektuoti pastatai Kaune: Akių, ausų, nosies ir gerklės klinika (1929; dab. Vytauto pr. 49), nunciatūra – Vatikano diplomatinė atstovybė (1931; dab. V. Putvinskio g. 56), Apskrities savivaldybės rūmai (1933; dab. Vytauto pr. 91), Tyrimų laboratorija (1932–1936; dab. Radvilėnų pl. 19), Prekybos, pramonės ir amatų rūmai (1937; dab. K. Donelaičio g. 8), Kūno kultūros rūmai (1931; dab. Sporto g. 6); „Pienocentro“ rūmai (1931; dab. Laisvės al. 55) ir kt. 1937 m. Paryžiaus tarptautinėje parodoje už „Pienocentro“ projektą apdovanotas garbės diplomu ir bronzos medaliu.
Architekto veikla įvertinta vyriausybiniais apdovanojimais, suteikta įvairiausių garbės vardų ir titulų.
1993 m. profesoriui sukurtas jubiliejinis medalis (architektas Albinas Purys), televizijos filmas (režisierė Nijolė Baužytė); jis tapo atsikūrusio „Rotary“ klubo garbės nariu. V. Landsbergis-Žemkalnis pristatytas TV dokumentiniame cikle „Laikinosios sostinės fenomenas“ (scenarijaus autorė Audronė Kosciuškienė, 2016 m.).
Parašė memuarų apie žymius, gerai pažįstamus ir artimus žmones: Gabrielių Landsbergį-Žemkalnį, Joną Jablonskį, Praną Mašiotą, Balį Dvarioną, sukūrė porą pjesių („Audra“, „Voras“). Išleistos jo atsiminimų knygos „Hochverrat: „Valstybės išdavimo“ byla 1944–1945“ (Vilnius, 1991) bei sūnaus Vytauto Landsbergio parengta „Iš atminties ekrano: rašyta ir pasakota“ (Vilnius, 2009) ir kt.
Išleista: Jolitos Kančienės ir Jono Minkevičiaus „Architektas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis“ (Vilnius, 1993) bei Algimanto Nako „Architektas inžinierius Vytautas Landsbergis-Žemkalnis ir jo darbų konstruktoriai“ (Vilnius, 1997).

• 1991 09 26 suteiktas Kauno miesto garbės piliečio vardas.
• 1993 m. Eiguliuose buvusi Architektų gatvė, pavadinta V. Landsbergio-Žemkalnio vardu.
• 1998 10 23 prie namo K. Donelaičio g. 38 atidengta memorialinė lenta su bareljefu (skulptorius Vytautas Narutis): „Šiame name gyveno savanoris kūrėjas, Laikinosios vyriausybės narys, inžinierius architektas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis 1893–1993“.
• 2016 m. Karalienės Mortos mokyklos Kaune (A. Juozapavičiaus pr. 13B) viena iš klasių pavadinta Vytauto Landsbergio-Žemkalnio vardu.

Literatūra ir šaltiniai:

1. Kauno miesto mero 1993 08 06 potvarkis Nr. 747.
2. Ąžuolu gimęs / E. Gūzas // Statyba ir architektūra. – 1993, Nr. 2, p. 7–8, 15.
3. Architektas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis / Jolita Kančienė, Jonas Minkevičius. – Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1993. – 90, [3] p., [49] iliustr. lap.
4. Vytautas Landsbergis-Žemkalnis : architektas-inžinierius-pedagogas-valstybininkas. – Faks., iliustr., planai // Architektas inžinierius Vytautas Landsbergis-Žemkalnis ir jo darbų konstruktoriai / Algimantas Nakas. – Vilnius : Technika, 1997. – P. 15–44.
5. Kauno miesto mero 1998 08 18 potvarkis Nr. 310.
6. Memorialinės lentos architektams / Pranas Abelkis // Kauno žinios. – 1998, lapkr. 3, p. 9.
7. Žmonėms, mylėjusiems Kauną ir talentingai jį kūrusiems / Ramutė Vaitiekūnaitė. – Iliustr. // Kauno diena. – 1998, spal. 24, p. 1, 3.
8. Kauno paminklotvarkos tarnybos archyvo atminimo įamžinimo objektų sąrašas.
9. V. Landsbergio-Žemkalnio g. – Portr. // Kaunas: gatvės ir žmonės. – Kaunas, 2001. – P. 97–98.
10. Landsbergis (Žemkalnis) Vytautas. – Iliustr. // Lietuvos kariuomenės karininkai, 1918–1953. – T. 5. – 2005, p. 19.
11. Iš lietuviškos paveldosaugos paraščių: trys istorijos / Nijolė Lukšionytė. – Iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: 17 pavad. // Journal of architecture and urbanism. – Vol. 36, no. 1 (March 2012), p. 54–62.
12. Miesto Garbės piliečiai. – Prieiga per internetą: http://www.kaunas.lt/apie-kauna/skiriami-apdovanojimai/miesto-garbes-pilieciai/ [2020 01 07].
13. Karalienės Mortos mokyklos informacija [2021 10 19].
14. Po architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio Kauną pasidairius: architekto projektuoti ar rekonstruoti namai Kaune. – Prieiga per internetą: https://knyga.kvb.lt/lt/parodos/temines-leidiniu-parodos/item/252-po-architekto-vytauto-landsbergio-zemkalnio-kauna-pasidairius-architekto-projektuoti-ar-rekonstruoti-namai-kaune [2023 03 28]
15. Architekto archyvas. Vytautui Landsbergiui-Žemkalniui – 130. – Prieiga per internetą: https://virtualios-parodos.archyvai.lt/lt/virtualios-parodos/34/architekto-archyvas.-vytautui-landsbergiui-zemkalniui-130/exh-325 [2023 03 29]