[1892 01 13 Paupėje (Rokiškio r.) – 1966 01 02 Kaune; palaidotas Petrašiūnų kapinėse, 1983 m. pastatyto antkapinio paminklo skulptorė Dalia Palukaitienė], gydytojas fiziologas, profesorius akademikas, visuomenės veikėjas.

1920–1966 m. gyveno Kaune.

1915 m. baigė Tartu universiteto Medicinos fakultetą. 1920 m. išrinktas Steigiamojo, vėliau – I-ojo seimo nariu. 1921–1922 m. Aukštuosiuose kursuose dėstė fiziologiją. 1922 m. – Lietuvos universiteto profesorius, Medicinos fakulteto Fiziologijos ir fiziologinės chemijos katedros vedėjas.
1924 m. išvyko stažuotis į Lozanos universitetą pas Morisą Artiusą, ten įsisavino anafilaksijos tyrimų metodus ir atliko tyrimus, kuriuos grįžęs į Lietuvą papildė ir apibendrino.
1926 m. išleido monografiją „Anafilaksija“ (eksperimentiniai tyrimai), kurią pirmasis Lietuvoje apgynė kaip disertaciją medicinos mokslų daktaro laipsniui įgyti.
1924–1940 m. – Vytauto Didžiojo universiteto, 1944–1946 m. – Kauno valstybinio universiteto dekanas. Jam vadovaujant buvo pastatyti Medicinos fakulteto rūmai A. Mickevičiaus gatvėje (1933), Akių ir Ausų-nosies-gerklės ligų klinikos Vytauto prospekte (1930; dab. Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnyba) ir Kauno klinikos (1940).
1940–1941 m. – Kauno universiteto prorektorius. 1945 m. – Kauno valstybinio universiteto, 1951–1966 m. Kauno medicinos instituto Fiziologijos katedros vedėjas.
1945 m. suteiktas Lietuvos Sovietų Socialistinės Respublikos (LSSR) nusipelniusio mokslo veikėjo vardas. 1946 m. išrinktas LSSR Mokslų akademijos tikruoju nariu, 1948 m. SSRS Medicinos mokslų akademijos nariu korespondentu.
Vienas ir su kitais autoriais parengęs daugiau kaip 120 mokslo darbų – monografijų, vadovėlių, straipsnių, brošiūrų, apžvalgų, tarp kurių – vadovėlis „Žmogaus fiziologija“ (1965). Bendradarbiavo leidiniuose „Aušrinė“, „Lietuvos ūkininkas“, „Jaunimas“, „Kultūra“.
Lietuvos medicinos ir farmacijos muziejuje Kaune saugomas A. Varnaitės sukurtas biustas ir Prano Grušnio tapytas profesoriaus portretas, nuo 1999 m. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos aktų salės vadovų galeriją puošia dailininko Eugenijaus Survilos 1963 m. tapytas profesoriaus portretas.
1980 m. serijoje „Žymieji Tarybų Lietuvos mokslininkai“ išleista monografija „Akademikas Vladas Lašas“ (Vilnius, 1980). 2016 m. išleista Liudviko Lašo sudaryta knyga „Akademikas profesorius Vladas Lašas : atsiminimai“ (Kaunas).

• 1967 m. Kauno medicinos universiteto (KMU) centrinių rūmų (A. Mickevičiaus g. 9) II aukšte, prie Fiziologijos katedros atidengtas V. Lašo bareljefas (skulptorė Jadvyga Mozūraitė-Klemkienė) su užrašu: „Čia 1921–1966 m. dirbo TSRS MA narys-korespondentas, LTSR MA akademikas prof. med. m. dr. Vl. Lašas (1892–1966)“. 1990 m. rūmų didžioji auditorija pavadinta prof. V. Lašo vardu. 2000 m. čia pakabintas dailininko Arūno Vaitkūno tapytas profesoriaus portretas (sūnaus L. Lašo dovana).
• 1969 m. Žaliakalnio mikrorajono gatvė, vedanti į Kauno klinikas, pavadinta V. Lašo vardu.
• 1970 m. ant namo Aukštaičių g. 37 atidengta pirmoji atminimo lenta. 1992 07 02 atidengta antroji memorialinė lenta (skulptorius Vytautas Narutis): „Šiame name 1926–1966 m. gyveno Kauno klinikų įkūrėjas, medicinos mokslų daktaras, profesorius, akademikas Vladas Lašas“.
• 1992 m. Kauno medicinos universiteto (dab. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto) klinikų centrinių rūmų (Eivenių g. 2) prieigose pastatytas paminklinis biustas (skulptorė Jadvyga Mozūraitė-Klemkienė, architektas Jonas Putna). 2010 09 01 ant klinikų centrinio pastato atidengta memorialinė lenta: „1940 m. liepos 1 d. šiame pastate pradėjo veikti Kauno Vytauto Didžiojo universiteto klinikos. Statybų iniciatorius prof. Vladas Lašas. Pastato architektas Urbain Cassan. Statybų komisijos pirmininkas prof. Pranas Jodelė“.

Literatūra ir šaltiniai:

1. Akademikas Vladas Lašas : [straipsnių ir atsiminimų rinkinys] / [sudarytojai B. Padegimas, E. Lašienė]. – Vilnius : Mokslas, 1980. – 103 p., [8] iliustr. lap.
2. Kauno medicinos universiteto atminimo įamžinimo sąrašas.
3. Kauno paminklotvarkos tarnybos archyvo atminimo įamžinimo paminklų sąrašas.
4. Kauno miesto valdybos 1992 m. kovo mėn. potvarkis Nr. 144-v.
5. Vlado Lašo atminimui // Kauno tiesa. – 1992, birž. 5, p. 1.
6. V. Lašo g. – Portr. // Kaunas: gatvės ir žmonės. – Kaunas, 2001. – P. 98–99.
7. Akademikas Vladas Lašas – įžymus Lietuvos mokslininkas, organizatorius ir pedagogas / Bernardas Padegimas, Romualdas Abraitis. – Portr. – Santr. angl. // Medicina. – 2002, t. 38, Nr. 2, p. 231–233.
8. Jubiliejus įpareigoja tikslui – irtis į gilumą / Džiuljeta Kulvietienė. – Iliustr. // Ave vita. – 2010, Nr. 28, rugs. 10, p. 1, 2.
9. Vladas Lašas. – Iliustr. – Bibliogr.: 2 pavad. // Atminties ženklai gydytojams. – Vilnius, 2012. – P. 87–88.
10. Darbą mylinčiųjų rezultatai lieka šimtmečiams / Marijana Jasaitienė. – Iliustr. // Kauno diena. –2015, rugpj. 25, p. 10–11.
11. Knyga apie ūgį ir augimo hormoną, nykštukus ir milžinus, sveikatą, sportą ir senėjimą : [praktinė mokslinė-pažintinė mokymo knyga] / Liudvikas Lašas, Danutė Lašienė, Lina Lašaitė. – Kaunas, 2016. – P. 111–112.
12. Vlado Lašo atminimo ir pagerbimo paminklai Vladas Lašas. – Iliustr., faks. // Akademikas profesorius Vladas Lašas. – Kaunas : Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Leidybos namai, 2016. – P. 16–20.