[1887 02 01 Bajoruose (Rokiškio r.) – 1955 03 05 Malenkuose (Rusija); 1995 m. jo kenotafas (architektas V. Mačys) perkeltas į Petrašiūnų kapines], teisininkas, paskutinysis Lietuvos ministras pirmininkas.

1919–1940 m. gyveno Kaune.

1919 01 11 savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę ir buvo paskirtas juridinio skyriaus vedėju. Vėliau ėjo įvairias atsakingas pareigas Krašto apsaugos ministerijoje. 1920 m. paskirtas Krašto apsaugos ministru, po to – Vietinės brigados visų komendantūrų vadu. 1922 m. pasitraukė iš kariuomenės. 1926–1927 m. vėl paskiriamas Krašto apsaugos ministru. 1927 m. pasitraukė į atsargą pulkininko leitenanto laipsniu ir buvo Klaipėdos krašto gubernatorius iki 1932 05 19. Vėliau dirbo advokatu ir Valstybės tarnybos konsultantu.
1933 12 21–1939 01 02 – Kauno miesto burmistras ir Pabaltijo miestų sąjungos pirmininkas. Priklausė tautininkų sąjungai, buvo „Rotary“ klubo narys.
Jo vadovavimo laikotarpiu Kaune buvo grindžiamos gatvės, nutiestos naujos vandentiekio ir kanalizacijos linijos, skiriamos premijos architektams už gražius namus bei sutvarkytus sklypus. Įsteigta Autobusų susisiekimo įmonė.
Nuo 1936 m. – Seimo tautos atstovas ir peticijų komisijos pirmininkas. 1939 m. – Lietuvos valstybės įgaliotinis Vilniaus kraštui. 1939 11 12–1940 06 17 – ministras pirmininkas.
1927 m. apdovanotas Vyčio Kryžiaus 3-ojo laipsnio ordinu, 1938 m. – DLK Gedimino 1-ojo laipsnio ordinu.
1940 06 17 buvo priverstas savo įgaliojimus perduoti Justo Paleckio vyriausybei. Po kurio laiko suimtas ir su šeima išvežtas į Saratovą. 13 metų praleidęs įvairių kalėjimų vienutėse, 1954 m. paleistas be teisės grįžti į Lietuvą. Mirė netoli Vladimiro. Kapo rasti nepavyko. Parvežta tik urna su žeme iš kapavietės.

• 1991 05 24 centre, ant namo Laisvės al. 30 atidengta memorialinė lenta (skulptorius Algimantas Šlapikas): „Šiame name 1936–1940 m. gyveno Kauno burmistras, Lietuvos respublikos ministras pirmininkas Antanas Merkys“. Vytauto Didžiojo karo muziejuje įvyko atminimo valanda „Antano Merkio gyvenimas ir veikla“.
• 1991 m. pagrindinė Lapių (Kauno r.) gyvenvietės gatvė pavadinta jo vardu.
• 1991 05 25 Mažosiose Lapėse (Kauno r.), kur tarpukariu A. Merkys turėjo dvarą, jam pastatytas paminklinis biustas (skulptorius Gintas Jonkus). Lapių kapinėse atidengtas kenotafas.
• 2018 12 05 Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelio prieigose, greta K. Donelaičio ir Maironio gatvių sankirtos atidengta paminklinė plokštė, skirta 29-iems sušaudytiems, mirusiems tremtyje, kalinimo vietose Lietuvos Respublikos 1918–1940 m. ministrų kabinetų nariams atminti ir pagerbti. Joje įamžintas ir Antanas Merkys. Projekto iniciatorius – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC), autorius – LGGRTC skulptorius Jonas Jagėla, architektūrinės dalies autoriai – architektas Liucijus Dringelis ir Evaldas Ramanauskas.

Literatūra ir šaltiniai:

1. Antano Merkio atminimui / Nijolė Pauliukevičienė. – Portr. // Kauno tiesa. – 1991, geg. 22, p. 1.
2. Paskutiniam premjerui atminti. – Iliustr. // Kauno tiesa. – 1991, geg. 25, p. 1.
3. A. Merkio atminimui – Petrašiūnuose / Justinas Adomaitis // Tėviškės žinios. – 1995, geg. 9, p. 1.
4. Kauno paminklotvarkos tarnybos archyvo (KPTA) atminimo įamžinimo objektų sąrašas.
5. Atmintis atgijusi paminkluose : Lietuvos partizaninės kovos, tremties, tautinio atgimimo paminklų fotoalbumas. – Kaunas, 2011. – P. 125.
6. Tarpukario ministrų atminimas / Virginija Skučaitė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2018, gruod. 8, p. 11.
7. Krašto apsaugos ministras A. Merkys. – Prieiga per internetą: https://www.epaveldas.lt/preview?id=VDUB6771102842 [2023 04 12]