Petrauskas Kipras


[1885 12 22 Palūšėje (Ignalinos r.) – 1968 01 17 Vilniuje], operos dainininkas (tenoras), profesorius.

1920–1948 m. gyveno Kaune.

Baigęs studijas Peterburgo konservatorijoje ir dainavęs didžiuosiuose Rusijos teatruose, 1920 m. rudenį sugrįžo į Lietuvą. Su kitais Kaune įkūrė Operos vaidyklą, jo patirtis pravertė statant pirmąją operą Kaune (D. Verdžio „Traviata“) ir atliekant joje pagrindinį vaidmenį. Valstybės teatre sudainavo apie 80 pagrindinių tenoro partijų. Jo dėka Kaune dainavo garsusis Fiodoras Šaliapinas, buvo galima statyti sudėtingas operas. Su pasisekimu koncertavo užsienyje. Svarbiausia išvyka buvo 1937–1938 m. į Milano La Scalos teatrą.
1924 m. su broliu Miku Kaune pasistatė namą (pagal A. Golovinskio projektą).
K. Petrauskas buvo „Rotary“ klubo, Šaulių sąjungos narys, sporto ir žūklės mėgėjas. 1927 m. dalyvavo aero, auto, šachmatų ir biliardo varžybose. Šaudymo varžybose buvo laimėjęs Pabaltijo čempiono titulą.
Antrojo pasaulinio karo metais su žmona išgelbėjo žydų mergaitę.
Apdovanotas DLK Gedimino 3-ojo laipsnio (1928), 2-ojo laipsnio (1930) ir 1-ojo laipsnio (1936) ordinais, taip pat ir aukštais sovietmečio apdovanojimais, 1993 m. už žydų gelbėjimą – Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi (po mirties).
Nuo 1949 m. gyveno ir dirbo Vilniuje. Dėstydamas Lietuvos konservatorijoje išugdė dainininkus: V. Noreiką, L. Saulevičiūtę, V. Adamkevičių ir kt. 1951 m. dainininkui suteiktas profesoriaus laipsnis.
Jo asmenybė įkvėpė menininkus: 1923 m. Olga Dubeneckienė ir Petras Kalpokas nutapė K. Petrausko portretus. 1924 m. leidinio „Krivulė“ viršelį papuošė Kazio Šimonio sukurtas dainininko portretas, o Kajetonas Sklėrius išliejo puikią akvarelę „Kipras Petrauskas Pajaco vaidmeny“. Tame pačiame vaidmenyje pavaizdavo jį ir dailininkas Naemija Arbitblatas. Justinas Vienožinskis nutapė vieną iš geriausių dainininko portretų (1939). 1922 m. O. Vitkauskytės knygynas Kaune išleido du juodai-baltus portretinius atvirukus. 1936 m. kūrybinio darbo 25-ajam jubiliejui pažymėti sukurtas atminimo medalis (skulptorius Juozas Zikaras). Tarpukariu buvo pardavinėjamas ir jo vardu pavadintas tualetinis muilas. Maestro nepaliko ramybėje ir karikatūristai.
1984 m. apie dainininką pastatytas dokumentinis filmas „Buvome greta“ (režisierius Rimtautas Šilinis). 100-osioms gimimo metinėms parodytas televizijos filmas „Mūsų Kipras“ (režisierius Kazimieras Musnickas), išleistas jam skirtas atvirukas. 1995 m. serijoje „Žymūs žmonės“ jo garbei išleistas pašto ženklas (dailininkė Aušrelė Ratkevičienė) ir Antano R. Šakalio meninis vokas su jo portretu. 1986 m. Lietuvos televizijos užsakymu Irena Mikšytė parašė kino apybraižą „Maestro“, tačiau filmas liko nepastatytas.
Išleisti leidiniai: Balio Sruogos ir Viktoro Žadeikos monografija „Kipras Petrauskas“ (Kaunas, 1929), „Kipras Petrauskas: kelias į dainos meno viršūnes“ (Kaunas, 1985), „Kiprui Petrauskui 100“ (Vilnius, 1988). M. ir K. Petrauskų lietuvių muzikos muziejus išleido brošiūrą „Operos solistas Kipras Petrauskas, 1885–1968“ (Kaunas, 2005).

  • 1922 m. sukurtas dainininko biustas (skulptorius Antanas Aleksandravičius), iš bronzos atlietas Berlyne, iškilmingai padovanotas Valstybės teatrui yra paskelbtas vietinės reikšmės dailės paminklu ir dabar tebestovi Kauno valstybiniame muzikiniame teatre (Laisvės al. 91). Po 1980 m. rekonstrukcijos prie centrinės ložės esantis nedidelis fojė buvo pavadintas Kipro Petrausko vardu, o šalia esančioje patalpoje įrengtas jo memorialinis kambarys.
  • 1926 m. įkurtas K. Petrausko vardo stipendijų fondas, skirtas besimokantiems dainininkams šelpti.
  • 1929 m. Naujamiestyje jo vardu pavadinta gatvė. 1933 m. nutarta jo vardo gatvę pavadinti K. Būgos vardu, o K. Petrausko vardu pervadinti buvusią J. Janonio gatvę Žaliakalnyje.
  • 1936 m. Kaune įsteigtas Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos (LFLS) Kipro Petrausko vardo sporto klubas „Kipras“.
  • 1969 m. Žaliakalnyje įkurtas Kipro Petrausko memorialinis muziejus (dab. Kauno miesto muziejaus M. ir K. Petrauskų skyrius, K. Petrausko g. 31), lankytojams duris atvėrė 1977 m. Tarp kitų eksponatų čia saugomas ir 1946 m. sukurtas natūralaus dydžio patinuoto gipso solisto biustas (skulptorius Antanas Aleksandravičius). 1977 m. atidarant muziejų, prie namo prikabinta memorialinė lenta (skulptorius Bronius Petrauskas, architektas Alfonsas Janulis): „Šiame name gyveno 1928–1937 m. kompozitorius, chorvedys, pedagogas Mikas Petrauskas / 1925–1948 m. įžymus operos solistas profesorius Kipras Petrauskas.
  • 1985 m. miesto sode, prie Muzikinio teatro pastatytas paminklinis biustas „Kipras Petrauskas“ (skulptorius Leonas Strioga, architektas Jonas Jucaitis), 1987 m. paskelbtas vietinės reikšmės dailės paminklu.
Literatūra ir šaltiniai:
  1. Dėl Kipro Petrausko jubiliejaus / Liudas Gira // Lietuva. – 1926, vas. 26, p. 3.
  2. Kauno miesto tarybos 1929 m. nutarimas Nr. 519.
  3. Kauno miesto gatvių vardams nustatyti 1933 06 30 posėdžio protokolas Nr. 15.
  4. Kipro Petrausko jubiliejus – užuomazga mūsų garsinei filmai // Lietuvos aidas. – 1936, lapkr. 17 (Nr. 530), p. 3.
  5. Kauno apskrities archyvas, f. 219, a. 1, b. 808, lap. 117.
  6. Kauno paminklotvarkos tarnybos archyvo atminimo įamžinimo objektų sąrašas.
  7. Kipras Petrauskas. – Iliustr. // Kūrėjai ir jų memorialinės vietos / Stasė Ramanauskienė. Vilnius, 1984. – P. 188–190.
  8. Kipras Petrauskas: kelias į dainos meno viršūnes. – Kaunas, 1985. – P. 6.
  9. Kaunas : [fotoalbumas] / sudarytoja Ramutė Macienė ; iliustravo Giedrė Vosyliūtė ; fotogr. B. Baltrušaitis … [et al.]. – Vilnius : Mintis, 1986. – [94].
  10. Kauno sporto klubai (iki 1940 metų) / L. Adomavičius. – Iliustr. // Kauno tiesa. – 1991, rugpj. 2, p. 5.
  11. Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas (1978–1990). – Vilnius, 1993. – D. 2, p. 359, 386.
  12. Kauno miesto mero 1995 03 21 potvarkis Nr. 188.
  13. Stepono Dariaus klubui – LFLS – 75 // Kauno diena. – 1995, rugs. 11, p. 8.
  14. K. Petrauskas. – Portr. // Kaunas: gatvės ir žmonės. – Kaunas, 2001. – P. 122–123.
  15. K. Petrauskas. – Iliustr. // Sugrįžimai: Onos Vitkauskytės leidinių katalogas / Aldona Zimnachaitė. – Kaunas, 2001. – P. 83.
  16. Operos solistas Kipras Petrauskas, 1885–1968 / M. ir K. Petrauskų lietuvių muzikos muziejus. – Kaunas, 2005. – P. 31.
  17. Kipras Petrauskas /1885–1968/. – Iliustr. // 100 iškiliausių Lietuvos žmonių. – Vilnius, 2009. – P. 142–143.
  18. Kauno miesto muziejaus M. ir K. Petrauskų skyrius. – Prieiga per internetą: https://kaunomuziejus.lt/petrausku_skyrius/ [2022 08 09]
  19. Fotografija. Kipras Petrauskas koncerto metu. – Prieiga per internetą: https://www.limis.lt/valuables/e/48941776/361320248 [2023 04 21]