[1892 06 29 Bučiūnuose (Šiaulių apskr.) – 1948 10 25 Augsburge (Vokietija)], inžinierius mechanikas, brigados generolas.

1919–1927 m., 1929–1944 m. su pertraukomis gyveno Kaune.

1919 m. grįžęs į Lietuvą, mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę. Paskirtas Inžinerijos bataliono 2-osios pionierių kuopos vadu. 1923 10 23 baigė Aukštuosius karininkų kursus. 1925 05 16 paskirtas Vyriausiojo štabo karo technikos inspektoriumi. Gavęs Krašto apsaugos ministerijos stipendiją, 1927–1929 m. studijavo Paryžiaus aeronautikos ir automobilių konstrukcijos aukštojoje mokykloje, ją baigęs įgijo inžinieriaus kvalifikaciją. 1929 08 14–1940 06 15 buvo Karo technikos viršininku. Rūpinosi karių techniniu mokymu, kariuomenės technikos modernizavimu.
Aktyviai dalyvavo visuomeniniame karininkijos gyvenime. Buvo Karininkų medžiotojų draugijos steigimo komisijos vadovas, vėliau – valdybos pirmininkas ir narys. Prisidėjo prie Kauno karininkų ramovės rūmų projektavimo ir pastatymo, interjero įrengimo.
Aktualiais karinės technikos klausimais rašė žurnaluose „Mūsų žinynas“, „Karys“, „Jūra“ ir kt. Parašė pirmąją Geležinkelininkų kuopos istoriją. Buvo vienas pagrindinių knygos „Karo technikos dalių dvidešimtmetis, 1919–1939“ parengimo ir leidybos iniciatorių.
Už nuopelnus apdovanotas: Rusijos kariuomenėje – Šv. Stanislavo 2 ir 3 laipsnio, Šv. Anos 2, 3 ir 4 laipsnio ordinais, Šv. Jurgio 4 laipsnio kryžiumi, 1928 m. Lietuvos Nepriklausomybės 10-mečio medaliu, 1929 m. LDK Gedimino 3 laipsnio ordinu ir Latvijos Išsivadavimo karo 10-mečio medaliu, 1933 m. LDK Vytauto 3 laipsnio ordinu, 1937 m. skautų Svastikos ordinu, 1939 m. – Šaulių Žvaigždės medaliu.
Tarnaujant Lietuvos kariuomenės Karo technikos valdyboje, K. Popeliučkos šeima gyveno Ukmergės pl. 1, vėliau – Šančiuose, A. Juozapavičiaus pr. 67, 1938–1944 m. gyveno nuosavame name Palemone, Pašto g. 2, 1941–1944 m. žiemomis nuomojosi butą Žemaičių g. 12.
Sovietams okupavus Lietuvą, 1940 06 27 paleistas į atsargą. 1941–1944 m. dirbo mokytoju Kauno suaugusiųjų gimnazijoje (dab. Kauno S. Dariaus ir S. Girėno gimnazija, Miško g. 1). Išvengęs represijų, 1944 m. vasarą pasitraukė į Vokietiją.
2003 m. dailininkas profesorius Vitolis Trušys nutapė K. Popeliučkos portretą, kuris padovanotas Vytauto Didžiojo karo muziejui.
2015 m. išleista Gintaro Lučinsko knyga „Lietuvos kariuomenės brigados generolas Klemensas Popeliučka“ (Alytus).

• 2014 10 16 vienai Romainių mikrorajono gatvei suteiktas K. Popeliučkos pavadinimas.

Literatūra ir šaltiniai:

1. Kauno Ramovę kūrė ir karo inžinerijos pradininkas / parengė Algirdas Diliūnas. – Iliustr., portr. // Laikinoji sostinė. – 2002, rugs. 20, p. 3.
2. Klemensas Popeliučka (1892–1948) / D. Akstinas. – Iliustr. // Lietuvos aidas. – 2003, geg. 24, p. 8.
3. Popeliučka Klemensas : [1892 06 29–1948 10 25]. – Portr. // Lietuvos kariuomenės karininkai, 1918–1953. – Vilnius : Lietuvos nacionalinis muziejus. – T. 6. – 2006, p. 149–150.
4. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 10 16 sprendimas Nr. T-524.
5. Atminimo įamžinimas / Gintaras Lučinskas. – Iliustr. // Lietuvos kariuomenės brigados generolas Klemensas Popeliučka. – Alytus : Gintarinė svajonė, 2015. – P. 243–259.