Putvinskis-Pūtvis Vladas


[1873 10 06 Rygoje – 1929 03 05 Kaune], Lietuvos Šaulių sąjungos kūrėjas, tautos ideologas, literatas.

1919–1923 m. gyveno Kaune.

1919 m. pradžioje atvyko į Kauną ir įstojo į M. Šalčiaus vadovaujamą partizanų būrį, kuris veikė kaip sporto sąjungos šaulių skyrius. V. Putvinskis lankė besikuriančius Lietuvos kariuomenės būrius, sudarinėjo jų veiklos planus, iš vokiečių pirko ginklus. Birželio 27 d. įkūrė pirmąjį šaulių būrį Kaune, įsteigė ginkluotą visuomeninę organizaciją Lietuvos Šaulių sąjungą ir jos suvažiavime 1919 09 20 išrinktas pirmininku. Jis nustatė organizacijos struktūrą ir principus, sukūrė ideologiją, pagal kurią šauliai globoja istorines vietas, mini sukaktis, rūpinasi patriotiškumo palaikymu. Po metų įsteigė šaulių žurnalą „Trimitas“, kurį redagavo M. Šalčius. 1922 m. V. Putvinskis-Pūtvis kuriam laikui buvo pasiųstas į Klaipėdą ruošti sukilimo. Išsiskyrus jo ir Krašto apsaugos ministro nuomonėms, 1923 m. iš Kauno pasitraukė į savo ūkį Graužikuose ir pavyzdingai ūkininkavo.
1928 m. apdovanotas DLK Gedimino 2-ojo laipsnio ordinu.
Be šaulių veiklos rūpinosi mokyklomis, blaivybe. 1928 06 18 šaulių atstovų suvažiavime V. Putvinskis išrinktas Lietuvos šaulių sąjungos garbės pirmininku ir nuolatiniu centro valdybos nariu. Rašė straipsnius leidiniams „Lietuvos aidas“, „Trimitas“, „Lietuvos ūkininkas“ ir daugeliui kitų. Samprotavo apie tautą, aiškino kultūros reikšmę jai.
Buvo išleisti V. Putvinskio Rinktiniai raštai, 2 t. (Kaunas, 1933). Minint 100-ąsias gimimo metines, visa kūryba buvo surinkta ir JAV išleista knyga „Vladas Putvinskis-Pūtvis. Gyvenimas ir parinktieji raštai“ (Čikaga, 1973).
Skulptorius Bernardas Bučas sukūrė biustą (1933–1934), skulptorius Petras Rimša – jam skirtus medalioną ir medalį (1939): „Vladas Putvys-Putvinskis (1873–1929) Lietuvos šaulių sąjungos įkūrėjas“. Nuo 1998 m. veikia Vlado Putvinskio-Pūtvio klubas. 2004 m. išleistas meninis vokas „Šaulių sąjungai 85. Vladas Pūtvis-Putvinskis“ (dailininkas Gediminas Karpavičius).
Lietuvos šaulių sąjunga išleido Algimanto Liekio sudarytą knygą „Šauliškumas, tautiškumas ir Lietuvos nepriklausomybė“ (Vilnius, 1993), skirtą V. Putvinskio-Pūtvio 120-osioms metinėms. Šiaulių „Aušros“ muziejaus darbuotoja Irena Nekrašienė parengė leidinį „Vlado Putvinskio-Pūtvio laiškai“ (Šiauliai, 2003).
2023 m. apie Vladą Putvinskį-Pūtvį sukurtas dokumentinis filmas „Civilių kariuomenės vadas“ (rež. Edita Mildažytė).

  • 1931 m. Naujamiestyje esančią Kalnų gatvę nutarta pavadinti V. Putvinskio vardu. 1945 m. jai suteiktas S. Nėries vardas. 1990 m. grąžintas ankstesnysis pavadinimas.
  • 1938 11 23 Vytauto Didžiojo karo muziejaus (K. Donelaičio g. 64) sodelyje atidengtas jo paminklinis biustas (skulptorius Bernardas Bučas) su įrašu: „Vladas Putvis-Putvinskis. 1873–1929. Šaulių sąjungos kūrėjas. Pirmasis pirmininkas ir viršininkas“. Sovietmečiu sunaikintas, 1990 02 16 atkurtas (skulptorius Zenonas Survila). 1940 m. muziejaus prieigose pastatyta Knygnešių sienelė, kurioje įamžinti 100 labiausiai nusipelniusių knygnešių. II-oje lentoje „Pasižymėję knygų skleidimo organizatoriai“ greta kitų pavardžių įrašyta: „Putvinskis Vladas, dvarininkas“. 1950 m. paminklas nugriautas. 1997 06 07 atstatytas (architektas Liucijus Dringelis).
  • 2012 02 15 senamiestyje, ant pastato T. Daugirdo g. 4 atidengta grupinė memorialinė lenta (skulptorius Vytautas Narutis): „Čia gyveno žymūs lietuvių kultūros ir visuomenės veikėjai Jonas Garalevičius, Paulius Galaunė, Vladas Putvinskis, Juozas Tallat-Kelpša“.
  • 2014 11 23 ant Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) būstinės Kaune (Laisvės al. 34) atidengta atminimo lenta su bareljefu (lentos projekto autorius – architektas Stasys Pūtvis): „Šiame pastate 1928–1929 m. dirbo vienas iš Lietuvos šaulių sąjungos įkūrėjų, organizacijos ideologas, pirmasis vadovas Vladas Putvinskis-Pūtvis (1873–1929)“. Atminimo lentoje esantis bareljefas atlietas nuo skulptoriaus Petro Rimšos daryto gipsinio modelio, kurio kopiją per visą sovietmetį išsaugojo inžinierius Aidas Rimša.
  • 2018 12 05 greta K. Donelaičio ir Maironio gatvių sankirtos atidengta paminklinė plokštė, skirta 29-iems sušaudytiems, mirusiems tremtyje, kalinimo vietose Lietuvos Respublikos 1918–1940 m. ministrų kabinetų nariams atminti ir pagerbti. Joje įamžintas ir Vladas Putvinskis-Pūtvis. Projekto iniciatorius – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC), autorius – LGGRTC skulptorius Jonas Jagėla, architektūrinės dalies autoriai – architektai Liucijus Dringelis ir Evaldas Ramanauskas.

Literatūra ir šaltiniai:
  1. Dėl Vlado Putvinskio vardo gatvės // Lietuvos aidas. – 1930, saus. 13 (Nr. 9), p. 6.
  2. L. K. Ramovės pirmininko brig. gen. Vitkausko ir šaulių Sąjungos vado plk. Saladžiaus kalbos : atidengiant dviejų tautos vyrų paminklus. – Iliustr. // Trimitas. – 1938, gruod. 1 (Nr. 48), p. 1150–1151.
  3. Kauno apskrities archyvas (KAA), f. 219, a. 1, b. 990, lap. 63–77.
  4. Kauno paminklotvarkos tarnybos archyvo (KPTA) atminimo įamžinimo objektų sąrašas.
  5. Kauno miesto tarybos 1931 09 24 nutarimas Nr. 24.
  6. Kauno miesto mero 1990 10 24 potvarkis Nr. 530.
  7. Vlado Putvinskio paminklas. – Iliustr. // Nukentėję paminklai. – Vilnius, 1994. – P. 57.
  8. Putvinskis Vladas. – Portr. // Šimtas knygnešių: Knygnešių sienelės vardai. – Vilnius, 1998. – P. 15, 94.
  9. V. Putvinskis. – Portr. // Kaunas: gatvės ir žmonės. – Kaunas, 2001. – P. 129–130.
  10. Lietuvos įvykių sraute – birželis // Lietuvos aidas. – 2004, birž. 29, p. 5.
  11. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 11 04 įsakymas Nr. A-4136.
  12. Pagerbti iškilūs šauliai / Valdas Kilpys. – Iliustr. // Trimitas. – 2012, Nr. 1, p. 21.
  13. Lietuvos valstybininkui Stasiui Šilingui atminti / Rasa Duobaitė-Bumbulienė. – Iliustr. // Tremtinys. – 2012, vas. 24, p. 4.
  14. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 10 07 įsakymas Nr. A-2746.
  15. Atidengs penkias atminimo lentas. – Iliustr. – BNS inf. // Kauno diena. – 2014, saus. 13, p. 23.
  16. Tarpukario ministrų atminimas / Virginija Skučaitė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2018, gruod. 8, p. 11.
  17. Vlado Putvinskio kulto formavimas po jo mirties / Mindaugas Nefas. – Iliustr. // Dvasios aristokratai : Lietuvos šaulių sąjungos siekiai ir realybė 1919–1940 m. – Vilnius, [2019]. – P. 248–254.
  18. Šaulių namai – Kauno istorijos dalis / Aušra Garnienė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2021, lapkr. 6, p. 12–13.
  19. Fotografija. Lietuvos Šaulių sąjungos įkūrėjas Vladas Putvinskis – Pūtvis (1873-1929). – Prieiga per internetą: https://www.limis.lt/valuables/e/48941776/361221915 [2023 04 25]
  20. Prosenelio idėjos padėjo suvokti sovietmečio absurdą : [pokalbis su architektu, Šaulių sąjungos įkūrėjo Vlado Putvinskio-Pūtvio provaikaičiu Stasiu Pūtviu] / [kalbėjosi] Gintarė Vasiliauskaitė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2024, saus. 20, p. 50–51.
  21. Civilių kariuomenės vadas. Dokumentinis filmas apie Vladą Putvinskį-Pūtvį. Rež. Edita Mildažytė. 2023 m. Prieiga per internetą: https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000316472/civiliu-kariuomenes-vadas [2024 02 19]