[1905 10 01 Svaronyse (Ukmergės r.) – 1978 04 14 Čikagoje (JAV)], istorikas, Lietuvos archeologijos pradininkas, profesorius.

1925–1940 m. gyveno Kaune, išskyrus 1930–1934 m., kai studijavo Vokietijoje.

1925–1929 m. Lietuvos universitete studijavo lyginamąją kalbotyrą, lietuvių kalbą ir literatūrą, pedagogiką, domėjosi istorija. Studijuodamas dirbo Kauno miesto savivaldybėje, buvo Lietuvių mokslo draugijos ir korporacijos „Neo-Lithuania“ narys. 1928–1930 m. Kauno miesto muziejuje dirbo sekretoriumi ir konservatoriumi. 1929 m. dalyvavo komisijoje, besirūpinančioje istorinių vertybių sugrąžinimu iš Rusijos, tapo A. Smetonos raštų redaktoriumi. 1930–1934 m. studijavo Heidelberge. Apgynęs daktaro disertaciją „Priešistoriniai tyrinėjimai Lietuvoje ir tautinis sąmoningumas“ gavo filosofijos daktaro laipsnį (1935 m. šis darbas vokiečių kalba buvo išleistas Kaune).
Grįžęs 1934 m. į Kauną, buvo Miesto muziejaus konservatorius ir sekretorius, vėliau – direktorius. 1936 m. pastačius Vytauto Didžiojo karo muziejų, įkūrė jame Priešistorės skyrių, kuriam vadovavo. 1934–1939 m. buvo Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Etikos katedros vyr. asistentas, nuo 1939 m. – docentas.
Išugdė garsius archeologus: P. Kulikauską, R. Rimantienę, M. Gimbutienę ir kt. 1936–1940 m. vadovavo laidojimo paminklų tyrinėjimams Eigulių, Sargėnų, Veršvų ir kt. kapinynuose. Su kitais ištyrė 27-ias istorines vietoves, susistemino chaotišką medžiagą, nustatė jos chronologiją ir raidos sistemą. Sukūrė archeologijos terminiją.
Skaitė pranešimus Lietuvoje ir tarptautinėse konferencijose. Rašė mokslinius straipsnius archeologijos klausimais žurnalams „Senovė“, „Naujoji Romuva“, „Vairas“, Lietuviškajai enciklopedijai. Svarbiausias jo darbas – „Naujausių proistorinių tyrinėjimų duomenys“ (1938).
1938 09 08 apdovanotas DLK Vytauto Didžiojo 4-ojo laipsnio ordinu.
1940–1943 m. vadovavo Vilniaus universiteto Archeologijos katedrai ir dalyvavo antinacinėje veikloje, už tai buvo kalintas gestapo.
1941 m. tapo Lietuvos mokslų akademijos nariu.
1944 m. pasitraukė į Vokietiją, 1949 m. – į JAV. Ilgus dešimtmečius minėti jo vardą Lietuvoje buvo draudžiama.
Išleisti J. Puzino „Rinktiniai raštai“, t. 1–2 (Chicago, 1983).
2005 m., 100-osioms profesoriaus gimimo metinėms, serijoje „Žymūs žmonės“ išleistas 1 Lt vertės pašto ženklas (dailininkė Aušrelė Ratkevičienė). Archeologo jubiliejui paskirtas tęstinio leidinio „Lietuvos archeologija“ 29 tomas (Vilnius, 2005).

• 2007 m. naujai suprojektuotai gatvei Kauno pakraštyje suteiktas J. Puzino vardas.

Literatūra ir šaltiniai:

1. Lietuvos archeologijos ugdytojas : [apie profesorių, archeologą J. Puziną (1905–1978)] / Regina Volkaitė-Kulikauskienė // Lietuvos mokslas. – T. 3, kn. 7. – 1995, p. 143–144.
2. Jono Puzino gyvenimo kelias / Gintautas Zabiela. – Iliustr., lent. – Santr. angl. – Bibliogr.: 27 pavad. // Lietuvos archeologija. – T. 29. – 2005, p. 13–30.
3. Prof. dr. Jono Puzino bibliografija, 1926–2004 / Arūnas Pemkus, Adolfas Tautavičius // Archaeologia Lituana. – [T.] 6. – 2005, p. 9–38.
4. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007 03 29 sprendimas Nr. T-132.
5. J. Puzinas – Kauno istorikas / Kristina Melinytė ; [su jo darbų bibliografija]. – Santr. angl. – Bibliogr. išnašose // Kauno istorijos metraštis. – T. 7 (2006), p. 223–228.
6. Aktualūs Kauno m. savivaldybės tarybos sprendimai / Arvydas Garbaravičius // Laikinoji sostinė. – 2007, bal. 27, p. 8.
7. 2005 – Jono Puzino metai = 2005 – das Jahr von Jonas Puzinas / Mykolas Michelbertas. – Gretut. tekstas liet., vok. // Archaeologia Lituana. – [T.] 7. – 2006, p. 5–8.
8. Profesionalios archeologijos pradininkas Lietuvoje : prof. dr. Jonui Puzinui – 100 metų = The pioneer of the professional archaeology in Lithuania : 100th birth anniversary of professor doctor Jonas Puzinas / Algirdas Girininkas. – Portr. – Gretut. tekstas liet., angl. // Lietuvos archeologija. – T. 29. – 2005, p. 8–12.