[1873 09 03 Krikščiuose (Biržų r.) – 1950 01 14 Kaune], kunigas, rašytojas, folkloristas.

1890–1896, 1920–1949 m. gyveno Kaune.

1890 m. įstojo į Žemaičių kunigų seminariją Kaune. Priklausė slaptoms Lietuvos mylėtojų ir Šv. Kazimiero draugijoms, susidomėjo lietuvių liaudies dainomis. 1896 m. įšventintas į kunigus, studijavo Šveicarijoje. Pirmojo pasaulinio karo metais nublokštas į Suomiją susipažino su profesoriumi A. R. Niemiu. 1918 m. grįžęs į Lietuvą, paskirtas Pušaloto kapelionu, kur dirbdamas slapta telkė ir siuntė į Kauną savanorius.
Nuo 1920 m. buvo Kauno karo ligoninės kapelionas, 1921–1936 m. – karo policijos kapelionas ir Įgulos bažnyčios rektorius, 1938–1940 m. – kariuomenės vyriausiasis kapelionas. 1933 m. pakeltas į Žemaičių vyskupijos garbės kanauninkus.
Buvo Lietuvių-suomių draugijos įkūrėjas ir ilgametis jos sekretorius, taip pat Kauno metropolijos bažnytinio giedojimo komisijos ir bažnytinio muzikavimo vadovybės narys, nuo 1935 m. – Lietuvių tautosakos archyvo pirmininkas. Suteikdavo paskutinį patepimą karo teismo nuteistiesiems.
Sovietinės okupacijos metu bandyta A. Sabaliauską sukompromituoti. 1949 03 29 jį ištrėmė į Veliuoną. Grįžo į Kauną sunkiai sirgdamas, čia ir mirė.
Jo literatūrinė veikla – tautosakos tyrinėjimai: paskelbė 890 liaudies dainų, sutartinių, 635 melodijas ir 254 smulkiosios tautosakos kūrinius. Debiutavo rašiniu „Rūta mūsų dainose“, kurį K. Jaunius įvertino labai gerai. Parašė veikalą „Lietuvių gaidų ir giesmių gaidos“ (1916). Su suomių profesoriumi A. R. Niemiu parengė rinkinį „Lietuvių dainos ir giesmės šiaurrytinėje Lietuvoje“ (1911). Iš suomių kalbos išvertė „Kalevalą“ (1922) ir A. R. Niemio „Lietuvių liaudies dainų tyrinėjimus“. Rašė straipsnius religine tematika periodiniams leidiniams „Žemaičių ir Lietuvos apžvalga“, „Lietuvos aidas“ „Vienybė“, „Tėvynės sargas“, „Nedėldienio skaitymai“, „Šaltinis“, „Karys“, „XX amžius“, „Sargyba“ ir kt. Žalios Rūtos slapyvardžiu išleido eilėraščius, dramos kūrinius: „Pančiai“, „Kada rožės žydžia“ (abu 1917), „Laumės“ (1920), leido maldaknyges ir giesmynus.
1996 m. išleista „Etninės muzikos ir kultūrinių ryšių puoselėtojas : konferencija, skirta žymaus lietuvių folkloristo, poeto ir vertėjo kanauninko Adolfo Sabaliausko-Žalios Rūtos 45-osioms mirties metinėms, 1995 m. lapkričio 7 d. : pranešimai“ (sudarė Stasys Skrodenis, Vilnius). Išleisti jo memuarai „Juodasis kryžius arba Palydėti pasmerktieji: karo kapeliono atsiminimai“ (Vilnius, 1992, 2006). Jo rankraščių archyvas saugomas Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.

• 2000 m. Kazliškiuose jo vardu pavadinta gatvė.

Literatūra ir šaltiniai:

1. Kauno miesto valdybos 2000 02 15 sprendimas Nr. 158.
2. Klaidina ir gatvių pavadinimai / A. Andriuškevičius // Kauno diena. – 2000, vas. 17, p. 5.
3. A. Sabaliausko g. – Portr. // Kaunas: gatvės ir žmonės. – Kaunas, 2001. – P. 137–138.
4. Lietuvos ir Suomijos draugija, 1927–2000 = Liettua–Suomi–seura, 1927–2000 : istorijos apybraiža / Stasys Skrodenis. – Vilnius : [Džiugas], 2007. – 174, [1] p., [8] iliustr. lap. – (Suomi-Liettua kultuurisäätiön julkaisuja ; no. 2). – ISBN 9986-29-048-1.
5. Sabaliauskas Adolfas (1873 09 04–1950 01 14). – Portr. // Lietuvos kariuomenės karininkai, 1918–1953. – T. 7. – 2007, p. 13.
6. Nuotrauka. Adolfas Sabaliauskas (Žaliai Rūta). – Prieiga per internetą: https://www.limis.lt/valuables/e/805354/130000003483721 [2023 05 04]