[1890 05 02 Pagausantyje (Raseinių r.) – 1952 12 22 Roquebrune‑Cap‑Martin (Prancūzija)], rašytojas, diplomatas.

1927–1930 m. gyveno Kaune nuolat, vėliau atvažiuodavo per atostogas.

Gimė ir užaugo vienkiemyje prie Ariogalos. Nuo 1911 m. gyveno Maskvoje, nuo 1915 m. – Vakarų Europoje. 1919 m. paskelbtas oficialiu Lietuvos atstovu Danijoje, 1922 m. – Norvegijoje. Panaikinus atstovybę Kopenhagoje, akredituotas Suomijoje ir Švedijoje, bet buvo atšauktas. 1927–1930 m. dirbo Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje. Tuo pačiu 1928–1929 m. antraeilėse pareigose dirbo Valstybės teatro direktoriumi. Jam vadovaujant pagerėjo vidinė teatro atmosfera, pastatytas V. Krėvės „Šarūnas“.
Nuo 1930 m. vėl dirbo Lietuvos atstovu Skandinavijos šalyse. 1938 m. paskirtas nuolatiniu pasiuntiniu prie Tautų Sąjungos Ženevoje. 1939 m. atvažiavęs į Kauną, gavo pasiūlymą vadovauti Užsienio reikalų ministerijos propagandos skyriui, bet atsisakė ir išvyko į užsienį. 1940 m. trumpam grįžo, bet nesulaukęs kito paskyrimo išvyko į savo ūkelį pietų Prancūzijoje, pavadintame „Ariogala“, kur gyveno iki pat mirties, užsiiminėdamas daržininkyste ir ilgėdamasis gimtojo krašto. Palaidotas Roquebruno kapinėse (4 km nuo Monte Karlo).
Dar 1910 m. savitus modernistinius kūrinius J. Rimošiaus slapyvardžiu pradėjo publikuoti leidiniuose „Aušrinė“, „Lietuvos žinios“, „Laisva mintis“ ir kt. Debiutavo Kaune išleistu didmiesčio apsakymų rinkiniu „Šventadienio sonetai“ (1922). Vėliau pasirodė jo apsakymų rinktinė „Ties aukštu sostu“ (1928) ir kelionių knygos, kuriose aprašomi vaizdai dažnai lyginami su Kaunu: „Atostogos“ (1928), „Truputis Afrikos“ (1936), „Kelionės“ (1938). Išleisti jo Raštai, 6 t. (Vilnius, 1990–1999).
Donatas Sauka parengė knygą „Jurgis Savickis: XX amžiaus literatūros šifras“, Janina Žėkaitė – „Jurgis Savickis: monografija“ (abi Vilnius, 1994). Lietuvos literatūros ir tautosakos institutas išleido Janinos Žėkaitės parengtą „Apie Jurgį Savickį: atsiminimai, dokumentai, kritika“ (Vilnius, 2000) ir Loretos Mačianskaitės – „Jurgis Savickis: mokslinės konferencijos, skirtos Jurgio Savickio 110-osioms gimimo metinėms paminėti, pranešimai“ (Vilnius, 2001). Jo sūnaus, dailininko Augustino Savicko knygoje „Žalia tyla: memuarai“ (Vilnius, 2002) gausu prisiminimų apie tėvą. 2019 m. išleista Juozo Brazausko biografinė apybraiža „Gyvenimas šėlsta nevilties agonijoje. Jurgis Savickis – rašytojas ir diplomatas“ (Vilnius).

• 1993 m. viena Birutės gatvė pavadinta jo vardu.

Literatūra ir šaltiniai:

1. Jurgis Savickis / Figaro. – Iliustr. // 7 meno dienos. – 1930, Nr. 48 (saus. 10), p. 3–4.
2. Kauno miesto mero 1993 06 18 potvarkis Nr. 615.
3. Jurgis Savickis : monografija / Janina Žėkaitė. – Vilnius : Pradai, 1994. – 301, [2] p., [8] iliustr. lap.
4. Diplomatas Jurgis Savickis ir kultūrinių ryšių plėtojimas / Stasys Skrodenis. – Santr. angl. // Lietuvos diplomatai Suomijoje, 1918–1940 / Suomijos ambasada Vilniuje, Lietuvos ir Suomijos draugija, Donelaičio draugija, Plokščių vidurinė mokykla. – Vilnius : [Vilniaus ped. univ. l-kla], 1999. – P. 37–40.
5. Jurgio Savickio g. – Portr. // Kaunas: gatvės ir žmonės. – Kaunas, 2001. – P. 140–141.
6. Didįjį europietį Jurgį Savickį prisiminus : šeštadienį, gruodžio 17 dieną, Rokbriuno Kap Marteno kapinėse Pietų Prancūzijoje buvo pagerbtas lietuvių rašytojas ir diplomatas Jurgis Savickis (1890–1952) / Mindaugas Klusas. – Iliustr. // Lietuvos žinios. – 2012, lapkr. 19, p. 8.
7. Jurgis Savickis : [rašytojas : 1890–1952 : biobibliografija] / Aurelija Pociutė. – Portr., iliustr. – Bibliogr.: p. 27–33. // Tarp knygų. – 2015, Nr. 4 (balandis), p. 20–33.
8. Jurgis Savickis : (1890–1952) / Viktorija Daujotytė. – Portr. // Populiariosios literatūrologijos versija / Viktorija Daujotytė. – Vilnius : [Lietuvos mokslų akademija] : Skaitmeninis krokodilas, 2022. – P. 349–362.
9. Savickų dinastiją tęsiantis Raimondas: per meną gali daugiau padaryti nei su kardu / Dinastijos. – Prieiga per internetą: https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000336673/savicku-dinastija-tesiantis-raimondas-per-mena-gali-daugiau-padaryti-nei-su-kardu [2024 04 24]