[1882 02 21 Drembliuose (Raseinių r.) – 1939 11 11 Kaune, palaidotas Petrašiūnų kapinėse], advokatas, politikas, trijų ministrų kabinetų pirmininkas.

1919–1939 m. gyveno Kaune.

1918 12 18 iš Rusijos grįžęs į Vilnių, gavo pasiūlymą sudaryti vyriausybę. Gruodžio 26 dieną Valstybės Tarybos prezidiumas patvirtino M. Sleževičiaus sudarytą Ministrų kabinetą. Laikinoji koalicinė vyriausybė realiai valdė šalį ir leido įstatymus. Nuo 1919 01 02 ji persikėlė į Kauną, kuris tapo laikinąja sostine. Buvo paskelbta visuotinė mobilizacija, atidaryta Karo mokykla. Partijoms susitarus, 1919 04 04 Valstybės Taryba prezidentu išrinko A. Smetoną, o naujajam Ministrų kabinetui ir Užsienio reikalų ministerijai vadovavo M. Sleževičius. Nuo 1919 m. jis buvo valstiečių liaudininkų partijos pirmininkas. 1920 m. šalį užpuolus Lenkijai, įsteigė Vyriausiąjį Lietuvos gynimo komitetą, kuriam vadovavo.
Buvo Steigiamojo, I, II ir III seimų atstovas. Vadovavo Socialistų liaudininkų partijos ir Lietuvos valstiečių sąjungos frakcijai, rengė, tobulino ir redagavo įstatymus. Taip pat buvo Konstitucijos rengimo komisijos narys. Įstojo į Šaulių sąjungą ir 1922–1924 m. buvo jos centro valdybos narys. Reikalavo nemokamai išdalinti žemes savanoriams ir jų šeimoms, demokratizuoti universitetą. Buvo principingas ir sąžiningas, vykdė tolerantišką politiką tautinių mažumų atžvilgiu. Žemės reformos įstatymas priimtas 1922 02 15, o Konstitucija – rugpjūčio 1 d. 1926 m. jo vadovaujamas XIII kabinetas demokratizavo šalį, pasirašė Lietuvos–SSRS nepuolimo sutartį.
Po valstybinio perversmo dirbo advokatu, Kauno miesto savivaldybės, Tarptautinio ir Kredito bankų juriskonsultu. Nuo 1925 m. iki mirties buvo Lietuvos advokatų tarybos narys, nuo 1938-ųjų – pirmininkas.
Šelpė „Žiburėlio“ moksleivių draugiją, „Varpo“, „Žalgirio“ ir kitų jaunimo korporacijų studentus, Ukmergės gatvėje įkūrė ir išlaikė bendrabutį. Aukojo kultūrai, skatino rengti Lietuviškąją enciklopediją. Domėjosi teatru: vertė dramos kūrinius, pats vaidino ir režisavo.
1939 m. su skausmu sutiko žinią, kad Lietuva neteko Klaipėdos ir kad bus įvesta Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjungos (SSRS) kariuomenė, pasiligojo ir mirė.
2007 m. pažymint advokato 125-ąsias gimimo metines, Kaune parengtos jam skirtos literatūros parodos, mokslinės konferencijos bei minėjimai.
Advokatas Zigmas Toliušis parengė knygelę „Mykolas Sleževičius: biografijos bruožai“ (Kaunas, 1940). Išleistas straipsnių rinkinys „Mykolas Sleževičius: atsiminimai“ (Chicago, 1954) bei Juliaus Būtėno ir Mečio Mackevičiaus sudarytas leidinys „Mykolas Sleževičius: advokatas ir politikas“ (Vilnius, 1995), Mindaugo Tamošaičio knyga „Atsisakęs būti Lietuvos diktatoriumi : politikas Mykolas Sleževičius“ (Vilnius, 2020).

• 2001 m. viena Vytėnų gatvė pavadinta jo vardu.
• 2003 09 19 miesto centre, ant namo K. Donelaičio g. 13 atidengta atminimo lenta su bareljefu (skulptorius Leonas Strioga, architektas Alfredas Jakučiūnas): „Šiame name 1931–1939 m. gyveno Lietuvos respublikos Ministras pirmininkas, užsienio reikalų ir teisingumo ministras, Steigiamojo, I, II, III seimų narys, advokatas Mykolas Sleževičius“. Čia veikiančiame Maironio lietuvių literatūros muziejaus Vaikų literatūros skyriuje 2006 01 25 jo atminimui įrengta memorialinė ekspozicija.

Literatūra ir šaltiniai:

1. Advokatas, išgelbėjęs nepriklausomybę / Antanas Martinionis. – Portr. // Kardas. – 1993, Nr. 4, p. 2.
2. Kauno miesto valdybos 2001 10 09 sprendimas Nr. 1354.
3. Kauno paminklotvarkos tarnybos archyvo (KPTA) atminimo įamžinimo objektų sąrašas.
4. Pavadinimai naujoms gatvėms Vytėnuose / Violeta Gustatytė // Kauno diena. – 2001, spal. 10, p. 5.
5. Mykolo Šleževičiaus portretas : [apie 1938–1939, portretas, tapyba : reprodukcija] / Grajauskaitė-Pazukienė, Emilija // Modernizmo link / Jolita Mulevičiūtė. – Kaunas : Nac. M.K. Čiurlionio dailės muz., 2001. – P. 147.
6. Kauno miesto mero 2003 01 27 potvarkis Nr. M-56.
7. Sleževičius Mykolas : (1920 05 15–1922 11 13) / Danutė Stakeliūnaitė. – Portr. – Bibliogr.: 19 pavad. // Lietuvos Steigiamojo Seimo (1920–1922 metų) narių biografinis žodynas / Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija, Vilniaus pedagoginis universitetas. – Vilnius : Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2006. – P. 336–341.
8. Lietuvos valstybės kūrėjai. – T. 2, XX a. pirmosios pusės portretai = Portraits from the first half of the 20th century : [dailės paroda, Vilnius, Radvilų rūmai, 2003 liepos 6 – spalio 15] / sudarytojos Lolita Jablonskienė, Giedrė Jankevičiūtė. – 2006. – P. 10, 90.
9. Mykolo Sleževičiaus demokratijos pamokos Lietuvai. – Iliustr. // Kauno diena. – 2007, saus. 5, p. 14.
10. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007 03 01 sprendimas Nr. T-67.
11. Aktualūs Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimai // Laikinoji sostinė. – 2007, kovo 29, p. 4.
12. Demokratijos puoselėtoją įamžins ir didmiesčių gatvės : istorinėje Kauno Prezidentūroje baigtas tarpukario Lietuvos politiko, advokato, visuomenės veikėjo Mykolo Sleževičiaus 125-osioms gimimo metinėms skirtų renginių ciklas. – Iliustr. // Ūkininko patarėjas. – 2007, lapkr. 29, p. 14.
13. Kad Lietuvoje visiems būtų gera ir malonu gyventi… / Eugenija Vaitkevičiūtė. – Nuotr. // Naujas rytas. – 2007, rugpj. 25, p. 1, 6.
14. Mykolui Sleževičiui 125, 1882–1939 / Antanas Vaičius. – [Kaunas, 2007]. – 1 lankstinys [2 lap.] : iliustr.
15. Broliai Kazys ir Mykolas Sleževičiai. – Iliustr. – Asmenybės // Naujos tėviškės žinios. – 2012, kovo 8, p. 4.
16. Domos ir Mykolo Šleževičių namas : K. Donelaičio g. 13 / Giedrė Jankevičiūtė. – Iliustr. // Kaunas, 1918–2015 / [Almantas Bružas, Marija Drėmaitė, Giedrė Jankevičiūtė, Jolita Kančienė, Rūta Leitanaitė, Nijolė Lukšionytė, Vaidas Petrulis]. – Vilnius : Lapas [i.e. Actus musicus], 2015. – P. 157.
17. M. Sleževičius – nepelnytai primirštas valstybės vyras / Virginija Skučaitė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2017, birž. 9, priedas „Santaka“, p. 6–7.
18. Optimizmo architektūra : Kauno fenomenas, 1918–1940 / sudarė Marija Drėmaitė. – [Vilnius] : Lapas, 2018. – P. 280–282.
19. Sleževičius Mykolas : [1882 02 21–1939 11 11, teisininkas, Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjas] // Valstybės atkūrimo istorijos / Alfonsas Eidintas, Raimundas Lopata. – Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2020. – P. 519–521.
20. Tikros ir pramanytos Sleževičių namo istorijos / Laima Petrauskienė // Kultūros barai. – 2021, Nr. 5, p. 67–71.
21. Mykolas Šleževičius. – Prieiga per internetą: https://www.epaveldas.lt/preview?id=VDUB853410721 [2023 05 12]