[1882 08 08 Maskvoje (Rusija) – 1965 02 26 (Prancūzija)], kino animacijos pradininkas Lietuvoje.

1886–1912 m. su pertraukomis gyveno Kaune.

Ketverių metukų neteko motinos ir iš Maskvos buvo atvežtas į Kauną. Augo pas senelius Legeckius Kęstučio gatvėje. Buvo aistringas vabzdžių ir drugelių kolekcionierius. Pašalintas iš Kauno gimnazijos už tai, kad vietoj pravoslaviškų pamaldų bėgdavo gaudyti drugelių. Vėliau mokėsi Dorpate (dab. Tartu).
1908 m. buvo Mokesčių rūmų tarnautojas – kolegijos registratorius. Nuo 1911 m. dirbo Kauno miesto muziejaus gamtos skyriuje. Vedė skrybėlių parduotuvės savininkę ir apsigyveno Laisvės al. 57.
Piešė plakatus, karikatūras žurnalams „Vapsva“, „Kreivas veidrodis“, kūrė kostiumus karnavalams, fotografavo, kol apsistojo ties eksperimentine animacija. Pirmasis panaudojo kombinuotą filmavimą, apšvietimo efektus, operatoriaus triukus, kurie vartojami iki šiol.
Gyvendamas Kaune, kūrė lėlių animaciją ir kino parodijas: „Ant Nemuno kranto“ (1909), „Žirgelio gyvenimas“ (1910, abu neišlikę), taip pat – „Laumžirgių gyvenimas“ ir „Skarabėjai“. Savo dienoraščiuose rašė, kad 1911 m. nufilmavo „Gražioji Lukanida“ ir „Kino operatoriaus kerštas“. Dar 1910 m. Kaune sukūrė animacinius filmus su Ąžuolyne gyvenančiais vabalais „Elniaragių kova“, kuriuos sumontavo jau dirbdamas vieno pirmųjų rusų kino pramonininkų A. Chanžonkovo kino fabrike Maskvoje. V. Starevičius buvo pripažintas geriausiu operatoriumi caro valdomoje imperijoje.
1919 m. emigravo į Prancūziją. Nors ne V. Starevičius išrado erdvinę animaciją, tačiau pripažįstamas šios rūšies pradininku. Jo vardas įrašytas į visas pasaulio kino enciklopedijas ir žinynus. Apie jį rašomi moksliniai darbai, kuriami filmai.
2007 m. nepriklausoma prodiuserių kompanija „Filmų era“ su partneriais, tarp kurių ir Kauno miesto muziejus, apie V. Starevičių sukūrė filmą „Vabzdžių dresuotojas“ (režisierius Linas Augutis, Marek Skrobecki). Šį kūrybinės dokumentikos filmą kūrė kūrybinės pajėgos tų šalių, kuriose V. Starevičius gyveno (Lietuvos-Rusijos-Lenkijos-Prancūzijos-Vokietijos).
Lenkų kalba išleista Władysław Jewsiewicki „Władysław Starewicz : pionier sztuki filmowej i twórca filmu lalkowego“ (Warszawa, 1977), 2003 m. prancūzų kalba – Léona Béatrice et François Martin knyga „Ladislas Starewitch : 1882–1965 : «Le cinéma … rend visibles les rêves de l’imagination.» (Paris), 2005 m. – Vytauto Mikalausko knyga „Stebukladaris iš Kauno : [pasakojimas apie animacinių lėlių filmų pradininką V. Starevičių (1882–1965)]“ (Vilnius).

• 2007 08 08, pažymint 125-ąsias gimimo metines, senamiestyje, ant pastato Rotušės a. 18 atidengta unikali vaizdo memorialinė lenta: „Šiame pastate, tuometiniame Kauno miesto muziejuje, kinematografininko kelią pradėjo Vladislavas Starevičius (1882–1965), sukūręs pirmuosius pasaulyje lėlinės animacijos šedevrus“ (lygiagr. tekstas anglų kalba; autoriai – Jurgita Gerdvilaitė, Rasa Miškinytė, Donatas Ulvydas, Linas Augutis). Lentos ekranėlyje sukosi ištraukos iš filmo apie V. Starevičių ir keli jo sukurti filmukai. 2013 10 17, minint animacijos 100-metį, atidengta po suniokojimo atnaujinta lenta. 2014 m. pabaigoje greta jos atidengtos vabzdžių skulptūros, vaizduojančios tris pagrindinius režisieriaus sukurtų animacinių filmų veikėjus – elniaragį, skruzdę ir žiogą. Skulptūras nukaldino kalvis Zenonas Baranauskas.
• 2022 12 28, Tarptautinę kino dieną, ant pastato Laisvės al. 37 atidengta dvikalbė atminimo lenta su bareljefais (autorius Algimantas Šlapikas): „Šiame name 1909–1912 m. gyveno ir pradėjo kurti pirmuosius pasaulyje tūrinės animacijos filmus šedevrus Vladislavas Starevičius / Wladyslaw Starewicz / Ladislas Starewitch (1882–1965 m.) / In this House, from 1909 to 1912, lived and began making the World’s first Films-Masterpieces of Stop Motion Animation Vladislavas Starevičius / Wladyslaw Starewicz / Ladislas Starewitch (1882–1965)“.

Literatūra ir šaltiniai:

1. Vladislavas Starevičius – kino alchemikas / Skirmantas Valiulis // 7 meno dienos. – 2003, bal. 25, p. 11.
2. Iš užmaršties gėlųjų šulinių : svetur – įžymybė, Lietuvoje – pamirštas : [pokalbis su Lietuvos televizijos filmų studijos prodiusere R. Miškinyte apie būsimą lietuvių-norvegų-estų-rusų dokumentinį filmą „Ladislas Starewitch“ apie vieną iš animacinių kino pradininkų] / Gediminas Zemlickas. – Iliustr. – B. d. // Mokslo Lietuva. – 2003, geg. 1–14 (Nr. 9), p. 8–9.
3. Stebukladaris iš Kauno : [pasakojimas apie animacinių lėlių filmų pradininką V. Starevičių (1882–1965)] / Vytautas Mikalauskas. – Vilnius : [Lietuvos kinematografininkų sąjunga], 2005. – 189 p.
4. Vabalų dresuotojui išgarsėti vilko bilietas nesutrukdė : kauniečiai ketina deramai įamžinti lėlių filmų pradininko V. Starevičiaus atminimą / Vėjūnė Inytė. – Nuotr. iš Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos ir R. Miškinytės arch. – Iliustr. // Laikinoji sostinė. – 2007, geg. 26, p. 13.
5. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 06 28 įsakymas Nr. 2190.
6. Ąžuolyno vabalų draugui lenkiasi kino meistrai: senamiestyje įamžintas lėlinės animacijos pradininko V. Starevičiaus atminimas / Vėjūnė Inytė ; L. Brundzos nuotr. – Iliustr. // Laikinoji sostinė. – 2007, rugpj. 9, p. 2.
7. Lėlių animacijos burtininkas / Benjaminas Žulys. – Iliustr. // XXI amžius. – 2007, rugs. 5, p. 4, 16.
8. Pamięci Władysława Starewicza odsłonięto tablicę w Kowno / W.M. // Kurier Wileński. – 2007, 10 sierpnia, p. 3.
9. Lietuvoje kuriamas pirmas filmas apie animacijos pionierių Vladislavą Starevičių. – Prieiga per internetą: http://www.lfc.lt/lt/Page=NewsList&ID=5184 [2010 08 18]
10. Prie rotušės – V. Starevičiaus personažų skulptūros. – Iliustr. // Kauno diena. – 2015, saus. 1, p. 3.
11. Ladislas Starewitch, précurseur à Kaunas du cinéma lituanien / François Martin. – Bibliogr. išnašose // Cahiers lituaniens. – No. 14 (automne 2015), p. 24–28.
12. Русский волшебник начинал в Ковно / Григорий Пернавский. – Iliustr. // Обзор. – 2018, 29 нояб./5 дек. (№ 48), p. 16, 25.
13. V. Starevičius: iš meilės skruzdėlėms ir vabalams / Ainė Jacytė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2020, saus. 23, p. 22–23.
14. Vladislovo Starevičiaus erdvinė animacija nuo Kauno ąžuolyno iki Paryžiaus / Miglė Munderzbakaitė. – Santr. angl. – Bibliogr.: 11 pavad. ir išnašose // Kauno istorijos metraštis. – T. 18. – 2020, p. 107–122.
15. Ne tik vabzdžių dresuotojas : rusiškasis Vladislavo Starevičiaus laikotarpis / Aleksas Gilaitis. – Iliustr., portr. // Kinas. – 2022, Nr. 3, p. 42–45.
16. Atidengta memorialinė lenta lėlių animacijos pradininkui / BNS, KD inf. – Iliustr. – Rubrika: Įvairenybės // Kauno diena. – 2022, gruod. 29, p. 24.
17. Vladislovas Starevičius / Juozapas Blažiūnas. – Bendroji antraštė: Kino operatorius. – Bibliografija išnašose // Kinematografas, kino kronikos ir kitos istorijos Lietuvoje iki 1915 / Juozapas Blažiūnas. – Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2022. – P. 290–292.