Stašaitis Antanas


[1897 08 20 Kėdainiuose – 1948 03 11 Velsko lageryje (Rusija)], aviacijos majoras, Lietuvos kariuomenės savanoris kūrėjas.

1919–1944 m. gyveno Kaune.

1919 m. grįžęs iš Rusijos, savanoriu įstojo į ką tik susikūrusią Lietuvos kariuomenę ir buvo paskirtas į Inžinerijos bataliono aviacijos skyrių. 1919 m. kovo mėnesį tapo Kauno aviacijos mokyklos mokiniu, spalio 21 dieną atliko pirmąjį skrydį. Baigus mokyklą, suteiktas inžinerijos leitenanto laipsnis, 1920 m. – karo lakūno vardas. Dalyvavo oro kovose su Lenkijos kariuomene. Trečiasis iš Karo aviacijos mokyklos mokinių gavo karo lakūno kvalifikaciją. 1922 07 04 baigė aukštojo pilotažo kursus. 1923 m. įkūrus 3-iąją oro eskadrilę, buvo paskirtas jos vadu. 1928 m. pakeltas į kapitonus. 1931 m. baigė Vytauto Didžiojo aukštuosius karininkų kursus. 1932 m. suteiktas majoro laipsnis. Kartu su A. Gustaičiu ir kitais kūrė Lietuvos aviaciją. Atliko 1560 skrydžių.
1934 m. išėjęs į atsargą, dirbo „Lietūkyje“. 1940 m. buvo firmos „Anglo-Lithuania“ atstovas Lietuvoje. 1941 m. birželio mėnesį dalyvavo sukilime prieš sovietų valdžią ir buvo Fredos sukilėlių būrio vadas, organizavo aviacijos dirbtuvių apsaugą.
Apdovanotas DLK Gedimino 4-ojo laipsnio ordinu (1929), Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu, Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928), Garbės ženklu „Plieno Sparnai“ (1932).
1944 10 03 sovietų kontržvalgybos „Smerš“ suimtas Kėdainiuose ir nuteistas 10 metų kalėti ir 5 metams tremties.

  • 2000 11 17 Aleksote atidarytame Lietuvos karo aviacijos memoriale (Veiverių g. 132) atidengta atminimo lenta (architektas Algimantas Mikėnas): „Av. Mjr. Antanas Stašaitis, 1897 VIII 16–1948 III 18, karo lakūnas, savanoris kūrėjas. 3-čios oro eskadrilės vadas, žuvęs sovietiniame lageryje Archangelsko srityje. Kapas nežinomas“.
  • 2009 08 24 Fredoje, ant giminėms priklausančio namo Lakūnų pl. 55, atidengta memorialinė lenta (skulptorius Juozas Šlivinskas, architektas Kęstutis Linkus): „Šiame name 1926–1944 m. gyveno kariuomenės savanoris, karo aviacijos majoras, 1941 m. birželio 23 d. sukilimo dalyvis Antanas Stašaitis. Žuvo 1948 m. Archangelsko srities lageryje“.
Literatūra ir šaltiniai:
  1. Stašaitis Antanas. – Portr. // Lietuvos kariuomenės karininkai 1918–1953. – Vilnius, 2007. – T. 7, p. 175.
  2. Atidengta atminimo lenta lakūnui A. Stašaičiui / Vaida Milkova. – Iliustr. // Kauno diena. – 2009, rugpj. 25.
  3. Atidengta atminimo lenta. – Iliustr. // 15 min. – 2009, rugpj. 26, p. 4.
  4. Atminimo lenta lakūnui // XXI amžius. – 2009, rugs. 9, p. 8.
  5. Kaune atidengta memorialinė lenta karo aviacijos lakūnui / Gintautas Deksnys. – Nuotr. // Krašto apsauga. – 2009, Nr. 17 (rugs. 11–25), p. 16.
  6. Mažo žmogaus didis gyvenimas : [apie majorą, lakūną Antaną Stašaitį] / Albina Stašaitienė. – Iliustr. // Sibiro Alma Mater / Šiaulių universitetas, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, Lietuvos tremtinių ir politinių kalinių bendrija. – Šiauliai : Šiaulių universiteto leidykla, 2009. – P. 253–257.
  7. Antanas Stašaitis. – Prieiga per internetą: http://www.plienosparnai.lt/page.php?175 [2010 08 18]
  8. Antanas Stašaitis / Jonas Dovydaitis. – Iliustr., portr. // Nepriklausomybės kovų lakūnai / Jonas Dovydaitis. – Kaunas : Plieno sparnai : Lietuvos aviacijos muziejus, 2014. – P. 49–60.
  9. Karo lakūnų ir Karo aviacijos personalo gyvenamosios vietos Kaune 1919–1940 m. / Pijus Poškus ; fotografijos – Mindaugo Kavaliausko. – Iliustr. // Plieno sparnai. – Nr. 12 (2021), p. 96–112.
  10. Karo lakūnas A. Stašaitis. – Prieiga per internetą: https://www.limis.lt/valuables/e/805254/80000002760023?menuIndex=0&digitalObjectId=80000017051156 [2023 05 18]