[1892 03 04 Deglėnuose (Pasvalio r.) – 1943 08 09 Maskvoje (Rusija)], Lietuvos kariuomenės savanoris, pulkininkas, Policijos departamento direktorius.

1919–1940 m. gyveno Kaune, išskyrus 1926–1928 m., kai buvo Zarasų apskrities viršininkas.

Baigęs Panevėžio mokytojų seminariją, mobilizuotas į rusų armiją. 1918 m. grįžo į Lietuvą. 1919 m. sausio mėnesį savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę, spalio mėnesį suteiktas kapitono laipsnis ir paskirtas 3-iojo pėstininkų pulko štabo viršininku, vėliau – bataliono vadu. Beveik metus dalyvavo nepriklausomybės kovose. Nuo 1920 m. – Lietuvos karo atašė Maskvoje. Jam padedant atskleista kontrabandinė „sacharino“ afera.
1923 m. paties prašymu K. Svilas atšauktas iš Maskvos, vedė ir buvo nukreiptas į pasienio tarnybą. 1925 m. baigė Vytauto Didžiojo aukštuosius karininkų kursus. 1926 m. išėjęs į atsargą majoro laipsniu, tarnavo Vidaus reikalų ministerijoje. 1928 m. paskirtas policijos inspektoriumi. Nuo 1930 m. vadovavo Piliečių apsaugos departamentui, kuris 1935 m. pertvarkytas į Policijos departamentą. 1933–1940 m. Policijos mokykloje mokė šaudymo ir kitų disciplinų, rūpinosi savigynos sportu, policijos tarnautojų kvalifikacija. Jo vadovavimo metais policija pelnė piliečių pripažinimą ir pasitikėjimą.
Perorganizavo profesinę spaudą, rašė straipsnius periodiniams leidiniams „Karys“, „Kardas“, „Mūsų žinynas“, „Policija“ (pastarąjį redagavo).
Atskirais leidinukais išėjo jo „Anglų Ross-Enfieldo 1914 m. konstrukcijos šautuvas“ (1932), „Automatiški pistoletai“ (1933), „Šaudymo kultūra ir technika“ (1934).
Apdovanotas: Lietuvos kariuomenės kūrėjo savanorio (1927) ir Lietuvos nepriklausomybės (1928) medaliais, DLK Vytauto Didžiojo 4-ojo laipsnio (1934) ir DLK Gedimino 3-ojo laipsnio ordinais.
1940 06 22 išėjo į pensiją. 1940 07 11 suimtas ir išvežtas į Maskvą. Po tardymo sušaudytas Butyrkų kalėjime.

• 1995 10 20 Žaliakalnyje, namo Radastų g. 27 prieigose atidengta akmeninė stela (skulptorius Arūnas Sakalauskas): „Šiame name gyvenusiems Lietuvos policijos departamento direktoriui, pulkininkui Kazimierui Svilui 1892–1941, bolševikų sušaudytam Maskvoje ir jo sūnui, politiniam kaliniui Vytautui 1925–1992, mirusiam Vokietijoje, atminti. Atminimo ženklas pastatytas Aldonos Svilaitės-Kraig ir Emos Svilienės lėšomis“. Tą pačią dieną Kryžių kalnelyje (Pramonės pr.), prie VI forto pastatytas tėvui ir sūnui skirtas ąžuolinis stogastulpis (tautodailininkas Ipolitas Užkurnys).

Literatūra ir šaltiniai:

1. Kauno miesto mero 1995 03 06 potvarkis Nr. 161.
2. Dėl atminimo įamžinimo ir pavadinimų suteikimo: Kauno m. mero potvarkis Nr. 161 // Kauno diena. – 1995, kovo 15, p. 4.
3. Lietuvos patriotai – tėvas ir sūnus / Juozas Grušys. – Portr. // XXI amžius. – 1995, spal. 20, p. 5.
4. Įamžintas pulkininko veikėjo Kazimiero Svilo ir jo sūnaus atminimas // Tėviškės žinios. – 1995, spal. 24, p. 3.
5. Tėvui ir sūnui atminti. – Iliustr. // Kardas. – 1996, Nr. 1–2, p. 38.
6. Žaltvykslės. – Iliustr. // Laisvės alėja. – 1996, Nr. 6, p. 13.
7. Svilas Kazys. – Portr. // Lietuvos kariuomenės karininkai, 1918–1953. – T. 7. – 2007, p. 238–239.
8. Pirmasis tarpukario Lietuvos policijos departamento direktorius : (apie Kazį Svilą) / Algis Balaišis. – Iliustr. // Lietuvos valstybės sienos apsaugos karininkai 1918–1940 m. / Algis Balaišis. – [Vilnius : Valstybės sienos apsaugos tarnyba, 2007]. – P. 41–47.
9. Atmintis atgijusi paminkluose : Lietuvos partizaninės kovos, tremties, tautinio atgimimo paminklų fotoalbumas. – Kaunas, 2011. – P. 121.