Tonkūnas Juozas


[1894 03 30 Stačiūnuose (Pasvalio r.) – 1968 05 06 Vilniuje], agronomas, mokslininkas, Lietuvos švietimo ministras, profesorius.

1919–1924, 1934–1941 m. gyveno Kaune.

Baigęs Maskvos žemės ūkio akademiją įgijo agronomo išsilavinimą, grįžęs į Lietuvą, tapo savanoriu. 1919 m. buvo Žemės ūkio ministerijos Žemės reformos departamento dvarų parceliuotojas, nuo 1921 04 07 – komisijos, rengiančios žemės reformos įstatymą, pirmininkas. 1922 05 01 paskirtas Žemės fondo departamento direktoriumi. 1923 m. Lietuvos universitete skaitė žemdirbystės kursą. Nuo 1924 m. buvo Matematikos-gamtos fakulteto Žemdirbystės katedros docentas. Įkūrus Lietuvos žemės ūkio akademiją (LŽŪA), iki 1941 m. dirbo Dotnuvoje.
Nuo 1926 m. – „Jaunosios Lietuvos“ tarybos narys, išrinktas Agronomų sąjungos atstovu Žemės ūkio rūmuose. 1928 m. įkūrė Lietuvos sėklų kontrolės stotį, kuriai pats vadovavo. Sulaukęs 33 metų jau buvo profesorius, kartu ir ŽŪA prorektorius, 1929–1934 m. – rektorius. 1934–1939 m. – Lietuvos švietimo ministras.
Žaliakalnyje pasistatė namą (dab. Vaižganto g. 30), kuriame 1939 m. įsikūrė Japonijos konsulatas.
1928 m. už nuopelnus apdovanotas DLK Gedimino 3-iojo laipsnio ordinu.
1941 06 15 ištremtas į Krasnojarsko kraštą, kalėjo Vladimiro ir Novosibirsko lageriuose. 1955 m. grįžęs į tėvynę vėl padarė karjerą: buvo Lietuvos valstybinės selekcijos stoties Agrotechnikos skyriaus vedėjas, nuo 1956 m. – Mokslų akademijos narys korespondentas, Žemdirbystės MI pievų ir ganyklų skyriaus vedėjas, vėliau – mokslinis bendradarbis.
Paskelbė apie 100 mokslinių straipsnių, parašė darbus: „Žemės dirbimas“ (1929), „Pievų pagerinimas“ (1932), „Žemės ūkio vadovas“ (2 t. 1930, 1934), „Lauko bandymų metodas“ (1957), su L. Kadžiuliu – „Pievos ir ganyklos“ (1966) ir kt.
100-osioms gimimo metinėms Algirdas Motuzas apie jį parengė monografiją „Profesorius Juozas Tonkūnas“ (Vilnius, 1993).

  • 1998 m. viena Dainavos mikrorajono gatvė pavadinta profesoriaus vardu.
  • 1999 10 15, minint 75-ąsias Lietuvos žemės ūkio akademijos metines, studentų miestelyje Noreikiškėse esančioje Rektorių alėjoje atidengtas paminklinis biustas (skulptorius Marijus Petrauskas).
  • 2017 m. miesto centre, ant namo V. Putvinskio g. 12 įrengta grupinė memorialinė lenta: „Šiame name yra gyvenę pirmosios Lietuvos respublikos valstybės ir mokslo veikėjai: prof. Zigmas Žemaitis, Stasys Lozoraitis (vyresnysis), prof. Juozas Tonkūnas, Antanas Tumėnas, Magdalena Avietėnaitė“.
Literatūra ir šaltiniai:
  1. Kauno miesto valdybos 1998 02 10 sprendimas Nr. 69.
  2. Lietuvos žemės ūkio akademijos (LŽŪA) atminimo įamžinimo objektų sąrašas.
  3. Juozas Tonkūnas. – Portr. // Kaunas: gatvės ir žmonės. – Kaunas, 2001. – P. 163.
  4. Profesorius Juozas Tonkūnas // Agronomija Lietuvoje / Petras Vasinauskas. – Akademija (Kėdainių raj.) : Lietuvos žemdirbystės institutas, 2005. – P. 103–105.
  5. Gerbiamas rektorių atminimas / Algirdas Motuzas. – Iliustr. // Ūkininko patarėjas. – 2009, lapkr. 7, p. 21.
  6. Juozas Tonkūnas /1894–1968/. – Iliustr. // 100 iškiliausių Lietuvos žmonių. – Vilnius, 2009. – P. 150–151.
  7. Kauno miesto savivaldybės administracijos Kultūros paveldo skyriaus informacija [2020 02 05].
  8. Viena paskutiniųjų buvusio Dotnuvos žemės ūkio akademijos rektoriaus, LR švietimo ministro, politinio kalinio, profesoriaus Juozo Tonkūno nuotraukų. Vilnius, 1968 m. – Prieiga per internetą: https://www.limis.lt/valuables/e/806257/202857891 [2023 05 28]