[1904 10 10 Pagilaičiuose (Plungės r.) – 1987 05 28 Kaune; palaidotas Petrašiūnų kapinėse], dailininkas, scenografas-novatorius.

1923–1930, 1932–1987 m. su pertraukomis gyveno Kaune, išskyrus metus, kai tobulinosi užsienyje ir dirbo kituose miestuose.

1923 m. baigęs Telšių gimnaziją, įstojo į Kauno meno mokyklos tapybos studiją, vadovaujamą A. Varno ir J. Vienožinskio. 1929 m. pašalintas už dalyvavimą mokinių streike, įsitraukė į Nepriklausomųjų grupės veiklą. Tapė peizažus, portretus, plakatus, liejo akvareles, dalyvavo parodose. 1931 m. dirbo Šiaulių dramos teatre. Paėmęs paskolą, 1934–1935 m. ir 1937 m. savarankiškai tobulinosi Berlyne ir Paryžiuje.
1936 m. priimtas į Lietuvos dailininkų sąjungą, kūrė impresionistinių nuotaikų peizažus, apipavidalino L. Minkaus baletą „Don Kichotas“. Tais pačiais metais Šv. Mikalojaus bažnyčios gotikinius langus papuošė 3-ys jo vitražai „Adoruojantys angelai“. 1938 m. Šančių Šv. Jėzaus Širdies bažnyčios nutapė originalią freską „Angelai“ (atnaujinta 2004 m.).
1932–1940 m. dirbdamas Valstybės teatro dailininku apipavidalino dramas: „Aukso žaismas“ (1932), „Tikruoju keliu“ (1933), F. Šilerio „Vilhelmas Telis“ (1935), Sofoklio „Oidipas Kolone“ (1939) ir kt. Jo prigimčiai buvo artima muzika, todėl didžiausi kūrybiniai pasiekimai – apipavidalinant operas: Ž. Ofenbacho „Hofmano pasakos“, Dž. Pučinio „Madam Baterflai“ (abi 1937), Dž. Verdžio „Otelas“ (1938), E. d Albero „Mirusios akys“ (1940) ir kt. Iš viso iki 1940 m. sukūrė scenografiją 27 spektakliams. Nemažos įtakos jo kūrybai turėjo liaudies menas, dailininkai M. Dobužinskis ir M. K. Čiurlionis.
1941–1949 m. buvo Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės instituto dėstytojas, dekanas, katedros vedėjas (nuo 1947 m. – docentas). 1947–1949 m. dėstė Kauno vidurinėje dailės mokykloje. 1948 m. buvo Operos ir baleto teatro Vilniuje vyriausias dailininkas, tačiau įsigalėjus socrealizmui – atleistas.
Visų ignoruojamas dailininkas Kauno Šv. Kryžiaus (Karmelitų) bažnyčiai nutapė freskas „Nukryžiavimas“ bei „Švč. Marija ir šv. Jonas“ (abi 1956). Siekiant apsaugoti nuo sunykimo, jos uždengtos tinku.
1953–1959 m. dėstė Kauno S. Žuko taikomosios dailės technikume. 1959 m. spaudoje dailininko kūryba buvo palankiai įvertinta. Įgyvendinta Dž. Verdžio operų „Don Karlas“ (1959) ir „Traviata“ (1966) scenografija. 1969–1975 m. dirbo dėstytoju Lietuvos dailės instituto Kauno vakarinio skyriaus Taikomosios dailės katedroje.
1975 m. mirus gyvenimo draugei Marijonai Rakauskaitei, jį prislėgė vienatvė. Tuo metu sukūrė įspūdingą scenografiją Dž. Verdžio operoms „Aida“ (1975), „Don Karlas“ (1975), „Traviata“ (1984).
Už A. Račiūno operos „Trys talismanai“ apipavidalinimą 1937 m. Paryžiaus tarptautinėje parodoje buvo apdovanotas Garbės diplomu. 1979 m. dailininkui suteiktas Nusipelniusio meno veikėjo vardas, 1980 m. – apdovanotas valstybine premija. 1986 m. jam suteiktas Lietuvos liaudies dailininko vardas.
Išleistas suvenyrinis vokas (dailininkas Antanas R. Šakalys). L. Truikys pristatytas TV dokumentiniame cikle „Laikinosios sostinės fenomenas“ (scenarijaus autorė Audronė Kosciuškienė, 2016 m.).
Raimonda Bitinaitė-Širvinskienė sudarė kūrinių katalogą „Scenos alchemikas: Liudas Truikys“ (Kaunas, 2004), Radvilė Racėnaitė parengė straipsnių rinkinį „Liudui Truikiui – 100“ (Kaunas, 2005), Tomas Sakalauskas – monografiją „Liudas Truikys: scenos alchemikas“ (Vilnius, 2005). 2015 m. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus bei Vilniaus dailės akademijos leidykla išleido L. Truikio scenovaizdžių albumą „Vizijos“ (Vilnius).

• 1994 10 10, minint dailininko 90-ąsias gimimo metines, Žaliakalnyje, L. ir M. Truikių bute (E. Fryko g. 14), kuriame jie apsigyveno 1944 m. vasarą, atidarytas M. K. Čiurlionio dailės muziejaus filialas – dailininko L. Truikio ir dainininkės M. Rakauskaitės memorialinis butas-muziejus. Čia saugomi jų asmeniniai daiktai ir kai kurie kūriniai.
• 2012 m. nauja gatvė Romainiuose pavadinta L. Truikio vardu.

Literatūra ir šaltiniai:

1. Pažįstamas nepažįstamasis ir scenografijos alchemija: 100-osios dailininko Liudo Truikio gimimo metinės paminėtos moksline konferencija, parodomis ir spektakliu / Ramutė Vaitiekūnaitė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2004, spal. 9, p. 11, 13.
2. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 03 15 sprendimas Nr. T-126.
3. L. Truikio ir M. Rakauskaitės memorialinis muziejus. – Iliustr. // Kaunas – muziejų sostinė. – [Kauno regiono TIC, 2005]. – P. 16.
4. Liudo Truikio ir Marijonos Rakauskaitės memorialinis muziejus. Pasitinkančių dievų buveinė / Rasa Jonė Ruibienė. – Iliustr. // Liudui Truikiui – 100: straipsnių rinkinys. – Kaunas, 2005. – P. 106–116.
5. Smilkalų debesis ir muzikos garsai : [pokalbis su muziejininkėmis Rasa ir Dalia Bieliūnaitėmis] / [kalbėjosi] Julija Račiūnaitė. – Iliustr. // Kaunas pilnas kultūros. – 2019, Nr. 2, p. 16–21.
6. L. Truikio ir M. Rakauskaitės namai-muziejus. – Prieiga per internetą: https://ciurlionis.lt/veiklos/padaliniai/l-truikio-ir-m-rakauskaites-namai-muziejus-uzdarytas-remontui/ [2022 09 19]
7. Liudas Truikys. – Prieiga per internetą: https://www.limis.lt/valuables/e/805209/669770289 [2023 05 31]