Ušinskas Stasys


[1905 07 20 Pakruojyje – 1974 06 14 Kaune; palaidotas Romainių kapinėse],tapytojas, scenografas, vitražų meistras, lėlininkas, pedagogas.

1925–1929, 1931–1974 m. gyveno Kaune.

1925 m. baigęs Šiaulių gimnaziją, įstojo į Kauno meno mokyklą. Buvo J. Vienožinskio, V. Dubeneckio mokinys. Studijuodamas sukūrė 9-is vitražus Vytauto Didžiojo bažnyčiai ir Valstybės bankui. Po mokinių streiko, 1929–1931 m. tapybą ir vitražą studijavo Paryžiuje pas F. Leže. Grįžęs į Kauną, surengė pirmąją savo darbų parodą. Atsiskleidė kaip naujos meninės krypties atstovas Lietuvoje, reiškęsis įvairiose srityse. 1930–1940 m. Kauno teatruose apipavidalino per 20 spektaklių, iliustravo knygas, plakatus, leido karpymo sąsiuvinius.
1933 m. pradėjo dėstyti piešimą Kauno meno mokykloje, 1934 m. dėstė scenografiją ir vitražą, nuo 1935 m. vadovavo Dekoratyvinės tapybos studijai. Įkūrus Taikomosios ir dekoratyvinės dailės institutą, tęsė pedagoginį darbą.
1946 m. jam suteiktas profesoriaus, 1947 m. – nusipelniusio meno veikėjo vardas. Išugdė garsius menininkus: K. Morkūną, A. Stoškų, S. Veiverytę, V. Ciplijauską ir kitus. 1955–1970 m. dėstė piešimą Kauno politechnikos institute (KPI) ir Vilniuje.
Visą laiką dailininką žavėjo judėjimo problema mene, todėl 1934 m. Kaune subūrė marionečių teatrą. Siekė kurti lėles, kurių ne tik kūno dalys judėtų, bet ir mimika. Pirmasis spektaklis A. Gustaičio „Silvestras Dūdelė“ su žinomais aktoriais pagal V. Kuprevičiaus muziką buvo parodytas Meno mokykloje ir „Metropoliteno“ salėje. Sulaukė didelio pasisekimo ir apkeliavo beveik visą Lietuvą. Negavus finansavimo, po dviejų metų trupė iširo.
1938 m. S. Ušinskas sukūrė garsinį animacinį filmą „Storulio sapnas“. 1939 m. nuvežęs į JAV lėles, užpatentavo ir gavo bendrovės „Dalkompany“ užsakymą sukurti animaciją pagal H. K. Anderseno pasaką „Lakštingala“. Jį įvykdyti sutrukdė Antrasis pasaulinis karas. Vėliau prie marionečių nebegrįžo.
Pirmasis pradėjo kurti veidrodinius ir blokinius vitražus. Paties įsteigtoje dirbtuvėje įdiegė naują žemos temperatūros vitražo gamybos technologiją. 1938 m. Kauno karininkų ramovei pagamino heraldinius ir ornamentinius vitražus, kurie karo metais nukentėjo. Jo vitražai papuošė Prekybos, pramonės ir amatų rūmus (dab. K. Donelaičio g. 8). Antrojo pasaulinio karo metais – Šančių, Mažąją Kristaus prisikėlimo ir kitas Lietuvos bažnyčias, vėliau – visuomeninius pastatus Maskvoje, Ukrainoje ir Armėnijoje.
1937 m. tarptautinėje Paryžiaus parodoje už scenografijos eskizus ir lėles apdovanotas aukso ir sidabro medaliais, vėliau surengė personalinę parodą Niujorke. 1972 m. apdovanotas Lietuvos respublikine premija.
1963 m. Maskvoje menotyrininkė Vera Kulešova apie menininką išleido knygą rusų kalba, Nijolė Tumėnienė parengė monografiją „Stasys Ušinskas“ (Vilnius, 1978). Lietuvos teatro, muzikos ir kino istorijos muziejus, 100-ųjų gimimo metinių proga, parengė S. Ušinsko leidinį „Lėlių ir kaukių teatras“ (Vilnius, 2005). Vilniaus dailės akademijos Dailėtyros institutas išleido DVD „Storulio sapnas“. Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus išleido S. Ušinsko kūrybos parodos katalogą „Valingo grožio konstrukcijos = Constructions of volitional beauty“ ([Kaunas], [2010]).
2019 m. birželio mėnesį S. Ušinsko marionečių konstrukcijų brėžiniai ir pirmasis Lietuvoje animacinis marionečių filmas „Storulio sapnas“ pripažinti nacionalinės reikšmės kolekcija ir įrašyti į UNESCO programos Lietuvos nacionalinį registrą „Pasaulio atmintis“.

  • 1987 m. miesto centre, ant pastato S. Daukanto g. 15 atidengta memorialinė lenta „Šiame name 1961–1967 m. gyveno dailininkas Stasys Ušinskas“. Tekstas lietuvių ir rusų kalbomis. 2017 12 08 lenta pakeista: „Šiame name 1961–1967 m. gyveno dailininkas vitražistas, scenografas, lėlininkas profesorius Stasys Ušinskas“.
  • 2021 m. namo, pastatyto buvusio bajorų Prano ir Kazimieros Petravičių dvarelio vietoje (dab. K. Būgos g. 37), tvorą paženklino lentelė su užrašu „Šioje vietoje gyveno dailininkas Stasys Ušinskas 1968–1974“.
Literatūra ir šaltiniai:
  1. Stasys Ušinskas / Nijolė Tumėnienė. – Vilnius : Vaga, 1978. – 128 p.
  2. Kauno paminklotvarkos tarnybos archyvo (KPTA) atminimo įamžinimo objektų sąrašas.
  3. Stasys Ušinskas. – Iliustr. // Kūrėjai ir jų memorialinės vietos / Stasė Ramanauskienė. – Vilnius, 1984. – P. 130–131.
  4. Kauno miesto LDT 1985 01 31 potvarkis Nr. 33.
  5. Marionečių filmas / Vytautas Mikalauskas. – Iliustr. – Bibliogr. išnašose // Kinas Lietuvoje / Vytautas Mikalauskas. – Vilnius : Margi raštai, 1999. – P. 316–320.
  6. Stasio Ušinsko šimtmečiui. – Konrado naujienos // Kauno diena. – 2005, birž. 25, p. 15.
  7. Keli prisiminimai Stasio Ušinsko šimtmečio proga / Audronė Girdzijauskaitė. – Iliustr. – Santr. angl., p. 88 // Teatras. – 2005, Nr. 2/3(20). – 2005, p. 58–61.
  8. Dailininkas Stasys Ušinskas / Vladas Žukas. – Iliustr. // Naujoji Romuva. – 2011, Nr. 3, p. 39–41.
  9. Iš lietuviškos paveldosaugos paraščių: trys istorijos / Nijolė Lukšionytė. – Iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: 17 pavad. // Journal of architecture and urbanism. – Vol. 36, no. 1 (March 2012), p. 54–62.
  10. Ušinskas Stasys / sudarė Raimonda Bitinaitė-Širvinskienė. – Portr., iliustr. // Ten, kur viskas daug labiau / sudarė Raimonda Bitinaitė-Širvinskienė. – Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras : Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus, 2013. – P. 320–323.
  11. Gyvenamasis namas Baritonų g. Kaune / Greta Trapikienė. – Iliustr., brėž. – Santr. angl. // Archiforma. – 2021, Nr. 1/2, p. 14–19.
  12. Baritonų g. 6. – Prieiga per internetą: http://www.archimede.lt/kaunas/pastatas/140 [2023 07 05]