[1801 02 28 Nasrėnuose (Kretingos r.) – 1875 05 28 Kaune, palaidotas Šv. Petro ir Povilo arkikatedros bazilikos požeminėje kriptoje], rašytojas, leidėjas, vyskupas.

1864–1875 m. gyveno Kaune.

Po 1863 m. sukilimo numalšinimo vyskupo padėtis kardinaliai pasikeitė – jam grėsė ištrėmimas. 1864 m. siekdama kontroliuoti padėtį, caro valdžia Žemaičių vyskupijos centrą perkėlė į Kauną. Kiekvienas vyskupo žingsnis buvo sekamas, tačiau jis gynė kunigus nuo represijų, tikinčiuosius skatino pasyviai priešintis, sabotavo prieš katalikų tikėjimą nukreiptus valdžios įstatymus. Skatino blaivybę, steigė slaptas mokyklas, visokeriopai rėmė lietuvybės skleidėjus. Buvo puikus diplomatas ir konspiratorius. Rūpinosi lietuviškų knygų spausdinimu Prūsijoje ir jų platinimu Lietuvoje. Už įvairius pažeidimus nuolat mokėjo baudas. Rinkdamas tautosaką, rašydamas knygas tik lietuviškai ir kitus skatino rašyti gimtąja kalba.
Parašė apie 70 religinių, mokslinių, didaktinių ir grožinių kūrinių, spaudos draudimo laikotarpiu daug kartų perleistų. Kaune baigė rašyti dviejų dalių veikalą „Žemaičių vyskupystė“ (1848), išleido knygas „Živatas Jėzaus Kristaus“ (1853), „Patarlės žemaičių“ (1867), „Gyvenimai šventųjų (1858, 1868)“, „Vaikų knygelė“ (1864) „Palangos Juzė“ (1869) ir kt.
Išleisti M. Valančiaus „Pastabos pačiam sau“ (1996), „Ganytojiški laiškai“ (2000), „Namų užrašai“ (2003), leidžiami „Raštai“ (1 t., 2001).
1933–1935 m. skulptorius Vincas Grybas sukūrė du gipsinius paminklo vyskupui maketus (nebuvo įgyvendinti), skulptorius Juozas Zikaras – medalioną. 1995 m. serijoje „Žymūs žmonės“ išleistas jam skirtas pašto ženklas (dailininkė Aušrelė Ratkevičienė). 2001 m., minint 200-ąsias gimimo metines, išleista 50 Lt moneta „Motiejus Valančius 1801–1875“ (dailininkas R. Eidėjus), portretinių vokų serijoje „Dvasiškiai – laisvosios Lietuvos kūrėjai“ išleistas vokas (dailininkas Antanas R. Šakalys). Kretingos M. Valančiaus draugijos užsakymu sukurti filmai: „Vyskupas Motiejus Valančius“ ir „Bažnyčios – amžini paminklai vyskupui Motiejui Valančiui“. 2006 m. susikūrė M. Valančiaus mokyklų asociacija.
Išleistos knygos: A. Aleknos „Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius (Klaipėda, 1929), tarptautinio ekslibrisų konkurso parodos katalogas „Ex libris Motiejui Valančiui – 195“ (Šiauliai, 1996), Juozo Tonkūno – „Motiejus Valančius: leidinys apie Žemaičių vyskupą Motiejų Valančių“ (Vilnius, 1997), Vytauto Merkio – „Motiejus Valančius: tarp katalikiškojo universalizmo ir tautiškumo“ (Vilnius, 1999), „Vyskupo Motiejaus Valančiaus pastoracinė veikla (Vilnius, 1992). O. Žemaitytė-Narkevičienė parengė knygeles „Vyskupas Motiejus Valančius ir jo kariai“ (Kaunas, 2000) ir „Vyskupas Motiejus Valančius, knygnešystės pradininkas“, skirtą vyskupo 210-osioms gimimo metinėms atminti (Kaunas, 2011). 2001 m. išleista „Vyskupo Motiejaus Valančiaus ikonografija“ (Vilnius, 2001), o serijoje „Gyvenimas ir kūryba“ apie jį – 6-ios knygos.

• 1858 m., vykdant vyskupo aplinkraštį, pradėtos steigti blaivybės brolijos, vadinamos Motiejaus Valančius vardu. 1996 m. įkurtas M. Valančiaus blaivybės sąjūdis, kurio talkininkė –  Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija (NTAKK), apjungusi daugiau nei 30 nevyriausybinių organizacijų. Vyksta jaunųjų „valančiukų“ dorinio ugdymo organizacijų judėjimas.
• [1878 m.] Šv. Petro ir Povilo arkikatedroje bazilikoje (Vilniaus g. 1) virš kriptos, kur vyskupas palaidotas, pastatytas paminklinis biustas iš gipso ir marmuro lenta su epitafija: „D.O.M. Šioje šventovėje palaidotas švento atminimo Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius, g. 1801 m. vasario mėn. 16 d. m. 1875 m. gegužės mėn. 17 d., per 25 metus uoliai valdęs vyskupiją. Buvo žymus vyskupas-valdytojas, rašytojas ir liaudies tėvas; pakėlė savo avijos švietimą ir dorovę, nusipelnė visų pagarbą ir paliko negęstantį atminimą. Ramybė Tavo vėlei, garbingasis ganytojau!“. Iki 1957 m. epitafijos tekstas buvo lenkiškas.
• 1919 m. Vilijampolskaja gatvė vadinosi Valančiaus vardu. Garliavoje, Raudondvaryje (Kauno r.) ir kituose apskrities miestuose jo vardu pavadintos gatvės.
• 1925 m. Žaliakalnyje, „Saulės“ gimnazijos fasadą (Savanorių pr. 46) papuošė M. Valančiaus reljefinis portretas su kryžiumi ant krūtinės (skulptorius Vincas Grybas). 1953 m. buvo užtinkuotas. 1968 m. vyskupo bareljefą atkūrė skulptorius Antanas Dimžlys ir architektas Petras Stankevičius.
• 1940 m. Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje (K. Donelaičio g. 64) pastatyta Knygnešių sienelė, kurioje įamžinti 100 labiausiai nusipelniusių knygnešių. 2-ojoje lentoje „Pasižymėję knygų skleidimo organizatoriai“ greta kitų įrašyta: „Valančius Motiejus, vyskupas“. 1950 m. paminklas nugriautas. 1997 06 07 atstatytas (architektas Liucijus Dringelis).
• 1970 m. Senamiestyje, ant namo M. Valančiaus g. 6 atidengta memorialinė lenta „Šiame name 1864–1875 m. gyveno rašytojas Motiejus Valančius“. Po namo remonto 1985 m. lenta dingo. 2011 03 09, minint vyskupo 210-ąsias gimimo ir Žemaičių vyskupijos 600-ąsias metines, atidengta nauja memorialinė lenta su bareljefu: „Šiame name 1864–1875 m. gyveno Žemaičių vyskupas, didysis tautos švietėjas, blaivybės sąjūdžio pradininkas Lietuvoje, rašytojas Motiejus Valančius“ (skulptorius Alfonsas Vaura).
• 2005 09 25 Rotušės aikštėje, šalia Kunigų seminarijos pastatytas dr. Rimvydo Sidrio Kaunui dovanotas paminklas (skulptorius Leonas Žuklys, architektas Algimantas Sprindys). 2012 m., tvarkant paminklo prieigas, jo užnugaryje įrengta granitinė plokštė, kurioje autentišku vyskupo braižu įkaltas M. Valančiaus apie 1875 m. parašytas testamentinio laiško fragmentas.
• 2009 m. Kauno 1-ajai pradinei mokyklai-darželiui Šančiuose (Kranto 5-oji g. 7) suteiktas Motiejaus Valančiaus vardas.

Literatūra ir šaltiniai:

1. Gatvių sąrašas, kurių pavadinimai naujai komisijos nustatyti // Lietuva. – 1919, bal. 24, p. 1.
2.  … Nes iš tingėjimo kyla abejingumas / Laima Šinkūnaitė. – Iliustr. // Kauno tiesa. – 1988, rugpj. 7, p. 4.
3. Motiejus Valančius ir Kaunas… / Marija Purvinienė // Kauno tiesa. – 1988, gruod. 25, p. 5.
4. Kauno apskrities archyvas (KAA), f. 219, ap. 1, b. 27, lap. 1–4.
5. Savanorių pr. 46, „Saulės“ namų pagrindinio fasado bareljefai // Nukentėję paminklai. – Vilnius, 1994. – P. 64.
6. Motiejus Valančius. – Portr. // Šimtas knygnešių: Knygnešių sienelės vardai. – Vilnius, 1998. – P. 15, 114.
7. Mortui vivos docent // Motiejus Valančius: tarp katalikiškojo universalizmo ir tautiškumo / Vytautas Merkys. – Vilnius, 1999. – P. 771.
8. Kauno miesto mero 2005 04 20 potvarkis M-13.
9. Paminklas blaivybės puoselėtojui. – Iliustr. // Kauno diena. – 2005, rugs. 26, p. 5.
10. Tarnavo Dievui ir Lietuvai // XXI amžius. – 2005, rugs. 30, p. 1.
11. Įsteigta Motiejaus Valančiaus vardu pavadintų mokyklų asociacija // Plungė. – 2006, geg. 16, p. 5.
12. Memorialiniai ženklai. – Iliustr. // Kauno šv. apaštalų Petro ir Pauliaus arkikatedra bazilika / Laima Šinkūnaitė. – Kaunas, 2008. – P. 48, 128.
13. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2009 03 19 sprendimas Nr. T-189.
14. Motiejus Valančius /1801–1875/. – Iliustr. // 100 iškiliausių Lietuvos žmonių. – Vilnius, 2009. – P. 72–73.
15. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 02 17 įsakymas Nr. A-692.
16. Atidengta atminimo lenta // Bažnyčios žinios. – 2011, Nr. 5 (kovo 10), p. 16–17.
17. Atidengta atminimo lenta M. Valančiui / Danutė Marcinkevičienė. – Iliustr. // Savivaldybių žinios. – 2011, Nr. 9 (kovo 17), p. 8.
18. Žemaičių vyskupai / Benjaminas Žulys. – Iliustr. // XXI amžius. – 2011, kovo 18, p. 9.
19. Tvarkomas vyskupo M. Valančiaus paminklas ir jo prieigos. – Iliustr. // XXI amžius. – 2012, lapkr. 30, p. 12.
20. „Saulės“ rūmų ir gimnazijos erdvės. – Iliustr., schem. – Bibliogr. p. 378 // Kauno „Saulės“ gimnazija / Valdemaras Jaruševičius, Aldona Sellienė, Solveiga Laučienė. – Kaunas, 2013. – P. 43–48.
21. Blaivybės keliu : [apie Lietuvos blaivybės draugijos „Baltų ainiai“ veiklą] / Alfonsas Čekauskas. – Vilnius : Versmė, 2019. – P. 119–120.
22. Vyskupas Motiejus Valančius. – Prieiga per internetą: https://www.limis.lt/valuables/e/806116/726342024 [2023 06 06]