Varnaitė-Eidukaitienė Regina Marija


[1927 05 19 Ukmergėje], aktorė.

Nuo 1946 m. gyvena Kaune.

1946–1947 m. mokėsi Kauno dramos teatro studijoje, 1947–1952 m. – studijavo A. Lunačiarskio teatro meno institute (GITIS) Maskvoje. Teatrinę karjerą pradėjo 1952 m. Kauno valstybiniame dramos teatre.
Sukurti vaidmenys: Galčicha – A. Ostrovskio „Be kaltės kaltieji“ (1953), Madlen – C. Solodario „Alyvų sodas“ (1954), Bebenė – R. Blaumanio „Siuvėjų dienos Silmačiuose“ (1956), Misis Pičem – „Opera už tris skatikus“ (1964), Uršulė – K. Borutos „Baltaragio malūnas“ ir Ponsija – F. G. Lorkos „Bernardos Albos namai“ (1966), Vienuolė – K. Sajos „Mamutų medžioklė“ (1968) ir Izolda – „Šventežeris“ (1970), Bekampienė – Keturakio „Amerika pirtyje“ (1974), Antosė – E. Mikulėnaitės „Visada tas pats“ (1984), Juokdarys – V. Šekspyro „Dvyliktoji naktis“ (1993), Fiokla – N. Gogolio „Vedybos“ (1998), Beatričė – J. Grušo „Meilė, džiazas ir velnias“ (2001) ir t.t. 1961 m. debiutavo kine Magdutės vaidmeniu „Kanonadoje“ (režisierius A. Žebriūnas, R. Vabalas), atliko įsimintiną Uršulės vaidmenį muzikiniame filme „Velnio nuotaka“ (A. Žebriūnas, 1974). Daugelį metų vaidino Lietuvos televizijos spektakliuose ir filmuose: Ambra (A. Nikolajis „Geležiniai žmonės“, režisierius G. Padegimas), Kotryna (Jonas Marcinkevičius „Benjaminas Kordušas, režisierius V. Bačiulis), Paulė Šakalytė (B. Bušma „Atžalos“, „Giminės po 20 metų“, režisierius S. Vosylius), „Giminės. Gyvenimas tęsiasi“ (rež. S. Vosylius).
1970 m. jai suteiktas Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos (LTSR) nusipelniusios artistės, 1977 m. – LTSR liaudies artistės vardas. 1997 m. apdovanota Lietuvos respublikine premija, 2000 m. – Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino 5-ojo laipsnio ordinu. 2002 m. įteikta „Fortūnos“ statulėlė už ištikimybę profesijai, 2003 m. – Kauno mero apdovanojimas „Gerumo plyta“, 2007 m. jos kūryba įvertinta Santakos 1-ojo laipsnio garbės ženklu. 2021 m. įteiktas Nacionalinio Kauno dramos teatro (NKDT) padėkos ženklas „Auksinė teatro rūtos šakelė“.
2017 m. LRT Televizija pristatė aktorės 90-mečiui skirtą dokumentinį filmą „Laimė būti kartu“ (scenarijaus autorė Aušra Eidukaitytė, režisierius Juozas Sabolius).
Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode auga jurginas „R. Varnaitė“, kurį išvedė panevėžietis selekcininkas Algirdas Gražys.

  • 2012 02 23 aktorei suteiktas Kauno miesto garbės pilietės vardas.
Literatūra ir šaltiniai:
  1. Tik faktai : jubiliejus. – Iliustr. // Respublika. – 1997, geg. 21, p. 21.
  2. Kaune kūrusiems teatralams – „Fortūna“ / Vida Savičiūnaitė. – Iliustr. // Lietuvos rytas. – 2002, kovo 26, priedas „Mūzų malūnas“, p. 2.
  3. Šiandien Kaunas turi dvidešimt vieną savo garbės pilietį… / Rūta Kanopkaitė. – Portr. – Žvilgsnis // Kauno diena. – 2007, geg. 31, p. 3.
  4. Komedijos karūna karūnuotoji… : Regina Varnaitė gegužės 18 d. švenčia garbingą jubiliejų / Antanas Žekas. – Portr. – Pab. Pradžia: Nr. 19 // Literatūra ir menas. – 2007, geg. 18 ir geg. 11, p. 7.
  5. Kaunas lenkiasi aktorei. – Portr. // Vakaro žinios. – 2012, vas. 21, p. 4.
  6. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 02 23 sprendimas Nr. T-30.
  7. R. M. Varnaitė – Kauno garbės pilietė / Vilija Žukaitytė. – Portr. // Kauno diena. – 2012, vas. 24, p. 3.
  8. Aktorei – Kauno miesto garbės pilietės vardas / Kauno miesto savivaldybės informacija // Laikinoji sostinė. – 2012, vas. 25, p. 8.
  9. Varnaitė tapo Kauno miesto garbės piliete / Loreta Ežerskytė. – Iliustr. // Gimtoji žemė. – 2012, vas. 28, p. 8.
  10. Miesto Garbės piliečiai. – Prieiga per internetą: http://www.kaunas.lt/apie-kauna/skiriami-apdovanojimai/miesto-garbes-pilieciai/ [2020 01 07]
  11. Švęsdamas gimtadienį teatras pagerbė scenos meistrus / KD inf. – Iliustr. // Kauno diena. – 2021, gruod. 21, p. 22.