[1901 04 20 Gentyniuose (Rokiškio r.) – 1994 02 09 Durhame (JAV); palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse], pulkininkas, inžinierius, išradėjas, chemijos mokslų daktaras, Birželio sukilimo vienas organizatorių ir vadovų, karys savanoris.

1919 m., 1923–1925 m., 1930–1944 m. gyveno Kaune.

1919 m. savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę. Mokėsi Kauno Karo mokykloje, 1921–1923 m. – Prancūzijoje, Fontainebleau aukštojoje artilerijos karo mokykloje. 1923 m. baigė Aukštuosius karininkų kursus. Paskirtas Aukštųjų karininkų DLK Vytauto kursų etatiniu lektoriumi. Dėstydamas eksternu baigė „Aušros“ gimnaziją. 1923–1925 m. studijavo Lietuvos universitete. 1928 m. baigė Tulūzos universitetą, įgijo chemijos mokslų daktaro laipsnį.
1930–1932 m. dirbo Krašto apsaugos ministerijoje, 1938–1940 m. – Ginklavimo valdyboje, nuo 1938 m. – Tyrimų laboratorijos vedėjas. Ši laboratorija buvo viena moderniausių tyrimų institucijų to meto Lietuvoje. Pasisemti kūrybinių minčių ir idėjų keliavo į naujausias laboratorijas Europoje.
Sovietų ir nacių okupacijų laikotarpiu ėjo Kauno universiteto, kuriam buvo perduota laboratorija, Organinės chemijos katedros vedėjo pareigas. Dirbo sprogstamųjų medžiagų gamybos ir bendrosios organinės sintezės srityse. Taip pat dirbo vaistų gamyklos „Germapo“, kvepalų ir kosmetikos gamyklos „Florance“ moksliniu techniniu patarėju.
1941 m. birželio sukilimo vienas organizatorių ir vadovų. Lietuvių Fronte (LF) veikusios slaptos karinės organizacijos „Kęstutis“ – vienas iš komiteto, rengiančio planą Lietuvos karinėms pajėgoms atkurti, narių. Komiteto posėdžiai vyko J. Vėbros bute Dainavos gatvėje. 1943 11 25 įkūrus Vyriausiąjį Lietuvos išlaisvinimo komitetą (VLIK), tapo jo kariniu patarėju, Karo tarybos nariu.
1944 m. gestapo suimtas, kalintas Instenburgo kalėjime Vokietijoje. 1946 m. išvyko į Paryžių, vėliau apsigyveno JAV.
Paskelbė 18 darbų, užpatentavo 13 naujų organinių junginių, parašė knygų. Bendradarbiavo „Lietuvių enciklopedijoje“.
Kauną ir įkurtą laboratoriją vėl aplankė tik Lietuvai atgavus nepriklausomybę – 1991 m. ir 1993 m.
Apdovanotas: 1928 m. – Savanorių ir Lietuvos nepriklausomybės medaliais, 1932 m. – DLK Gedimino 3-ojo laipsnio ordinu, 1938 m. – Vytauto Didžiojo 3-ojo laipsnio ordinu. 1999 m. pripažintas kariu savanoriu. 2001 m. apdovanotas Vyčio kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi (po mirties).

• 2001 04 28, minint šimtąsias gimimo metines, Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto „A“ korpuse Radvilėnų pl. 19 (buv. Tyrimų laboratorijoje) atidengta atminimo lenta su bareljefu (skulptorius Stasys Žirgulis): „Juozas Vėbra / 1901–1994 / Nepriklausomybės kovų savanoris, pulkininkas, inžinierius, chemijos daktaras, Tyrimų laboratorijos viršininkas“.
• 2009 06 20 Vytauto Didžiojo universiteto (K. Donelaičio g. 52) II aukšto vestibiulyje buvo atidengti šešių Lietuvių aktyvistų fronto (LAF) vadovų bareljefai ir atminimo lenta (skulptorius Stasys Žirgulis): „Lietuvių aktyvistų fronto suorganizuotas 1941 m. birželio 23 d. ginkluotas sukilimas išreiškė tautos valią atkurti laisvą ir nepriklausomą valstybę ir paskelbė laikinosios vyriausybės sudėtį. Svarbiausi lietuvių aktyvistų fronto vadovai buvo Vytauto Didžiojo universiteto profesoriai ir studentai Vytautas Bulvičius, Adolfas Damušis, Juozas Vėbra, Leonas Prapuolenis, Pilypas Narutis. Lietuvos laikinajai vyriausybei vadovavo Juozas Ambrazevičius“.
• 2011 m. projektuotai gatvei Kazliškiuose suteiktas J. Vėbros pavadinimas.

Literatūra ir šaltiniai:

1. Vėbra Juozas. – Portr. // Lietuvos chemikai / Raimonda Daiva Jankauskienė, Danutė Ona Kimtienė. – Vilnius : TEV, 1999. – P. 297.
2. Paminėtas 100-asis jubiliejus / Zenonas Šiaučiulis. – Iliustr. // Tremtinys. – 2001, geg. 3, p. 6.
3. Kaune paminėtas pulkininkas Juozas Vėbra / Stasys Ignatavičius. – Iliustr. // Draugas. – 2001, liep. 18, p. 5.
4. Mokslininkas, mokslo organizatorius ir karys : (Plk. prof. dr. inž. Juozas Vėbra) / Jonas Rudokas. – Portr., iliustr. – Bibliogr. išnašose // Prarastieji Lietuvos talentai / Jonas Rudokas. – Vilnius : Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2001. – P. 222–314.
5. 1941 m. Birželio sukilimas – tautos valios vykdymas : reportažai ir pranešimai iš 1941 m. Birželio sukilimo 60-mečio minėjimų. – Kaunas : Atmintis, 2002. – P. 112, 115.
6. Pulkininko profesoriaus Juozo Vėbros šimtmetis / J. A. Antanaitis. – Iliustr. // 1941 m. Birželio sukilimas ‒ tautos valios vykdymas / Lietuvos 1941 metų birželio 22-28 dienų sukilėlių sąjunga. – Kaunas : Atmintis, 2002. – P. 111–112, 115.
7. Atsiminimų pynė / Romualdas Baltrušis. – Kaunas : Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2007. – P. 264, 334.
8. Vėbra Juozas : (1901–1994). – Portr. – Bibliogr. išnašose // Lietuvos kariuomenės karininkai, 1918–1953. – T. 8. – 2008, p. 203–204.
9. Vytauto Didžiojo universitete atidengtas bareljefas Birželio 23-osios sukilimo vadams / Alfonsas Žaldokas. – Iliustr. // Trimitas. – 2009, Nr. 7, p. 38.
10. 1941 m. Birželio sukilimas Lietuvoje : pagrindiniai sukilimo organizatoriai, vadovai, ryšininkai ir pasiuntiniai. – Vilnius : Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2010. – P. 147.
11. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2011 05 12 sprendimas Nr. T-322.
12. Naujausi Kauno miesto tarybos sprendimai // Laikinoji sostinė. – 2011, geg. 21, p. 8.
13. Sovietų genocido aukų atminimo ženklai Kaune / Jonas Lukšė. – Kaunas : Naujasis lankas, 2019. – P. 112.
14. VDU bus įamžintas birželio sukilimo vadų atminimas. – Prieiga per internetą: https://www.tv3.lt/naujiena/lietuva/296796/vdu-bus-iamzintas-birzelio-sukilimo-vadu-atminimas [2020 05 27]