[1901 12 10 Ketūnuose (Mažeikių r.) – 1946 07 02 Žaliamiškyje, prie Liškiavos (Lazdijų r.); 2023 10 21 palaikai perlaidoti Vilniaus Antakalnio kapinėse], Lietuvos kariuomenės pulkininkas leitenantas, Pietų Lietuvos srities partizanų vadas.

1920–1929, 1934–1941, 1944 m. su pertraukomis gyveno Kaune.

1920 m. įstojo į Kauno karo mokyklą. Ją baigęs, kovojo 4-ąjame pėstininkų pulke lenkų fronte. 1922 m. tapo 2-osios kuopos jaunesniuoju karininku, 1923 m. – pulko vadu ir iždininku. 1924–1926 m. gilino žinias Kauno aukštesniuosiuose technikos kursuose, tarnavo pionierių batalione. 1927 m. vedė mokytoją G. Grybauskaitę. 1928 m. išlaikęs egzaminus, gavo aukštosios mokyklos atestatą, buvo paskirtas pulko teismo viršininku. Nuo 1929 m. tobulinosi Briuselyje.
1934 m. grįžęs į Kauną, kapitonas tarnavo inžinerijos bataliono technikos viršininku. Dėstė Karo mokykloje, rašė straipsnius žurnalams „Kardas“, „Karys“, „Mūsų žinynas“ ir kt. 1936 m. jam suteiktas majoro laipsnis, apdovanotas DLK Gedimino 4-ojo laipsnio ordinu. 1938 m. gavo pulkininko leitenanto laipsnį ir Nepriklausomybės 20-ečio proga apdovanotas Šaulių žvaigžde.
1940 m. persikėlė į Vilnių, kur 1942 m. subūrė slaptą antinacinę karinę organizaciją „Kęstutis“, buvo Lietuvių fronto (LF) viršininkas, dėstė karo inžineriją Lietuvos laisvės armijos (LLA) pogrindinėje mokykloje.
Po karo su šeima grįžo į Kauną ir gyveno savo name Panemunėje (Plento g. 1), dalyvavo ginant Lietuvos nepriklausomybę. Vėliau leido laikraštį „Laisvės varpas“. Nuo 1946 m. – Pietų Lietuvos partizanų srities vadas. 1948 m. jo žmona su vaikais ištremti į Sibirą. Grįžo į Lietuvą 1957 m.
1949 02 16 Lietuvos laisvės kovos sąjūdis apdovanojo J. Vitkų (po mirties) už ypatingus nuopelnus 1-ojo laipsnio Laisvės kovų Kryžiumi su kardais ir ąžuolo lapais. 1997 m. apdovanotas Vyčio Kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinu (po mirties). 1998 m. suteiktas pulkininko laipsnis (po mirties).
Sūnus Vytautas parašė knygą „Pulkininkas Kazimieraitis: Pietų Lietuvos srities vado Juozo Vitkaus gyvenimas, veikla, šeimos likimas“ (Vilnius, 2001; 2-asis papildytas leidimas – Kaunas, 2017; 3-iasis papild. leid. – Vilnius, 2023).
Sukurti režisierės Agnės Zalanskaitės istoriniai dokumentiniai filmai „Nepaprasta auka“ (2017) ir „Bučiuoju, Juozas“ (2023).

• 1994 m. Vaišvydavoje J. Vitkaus-Kazimieraičio vardu pavadinta gatvė.
• 1996 m. ant pastato Vaidoto g. 209 prikabinta memorialinė lenta (skulptorius Vladas Žuklys, architektas Jonas Lukšė): „Čia, buvusioje Pirmojo Lietuvos prezidento karo mokykloje, 1936–1940 m. dėstė pulkininkas ltn., inžinierius Juozas Vitkus-Kazimieraitis, Pietų Lietuvos partizanų vadas. Žuvo mūšyje su bolševikais 1946 m. liepos 2 netoli Liškiavos“.
• 1999 12 31 jo vardu pavadintas Aukštojoje Panemunėje dislokuotas atskirasis inžinerijos batalionas. Apie tai informuoja 2001 m. ant pastato Kareivinių g. 9 atidengta atminimo lenta (skulptorius Vladas Žuklys, architektas Jonas Lukšė): „1999 m. gruodžio 31 d. Atskirajam inžinerijos batalionui suteiktas Nepriklausomybės kovų dalyvio, Pietų Lietuvos partizanų vado, karo inžinieriaus, Vyčio kryžiaus kavalieriaus pulkininko Juozo Vitkaus-Kazimieraičio (1901–1946) vardas“.

Literatūra ir šaltiniai:

1. Kauno miesto mero 1994 12 09 potvarkis Nr. 862.
2. Kauno miesto mero 1996 05 21 potvarkis Nr. 341.
3. Kauno miesto mero 2001 07 05 potvarkis Nr. 299.
4.  J. Vitkaus-Kazimieraičio g. – Portr. // Kaunas: gatvės ir žmonės. – Kaunas, 2001. – P. 177–178.
5. Juozo Vitkaus-Kazimieraičio atminimo įamžinimas // Pulkininkas Kazimieraitis / Vytautas Vitkus. – Vilnius, 2001. – P. 207.
6. Aukštoji Panemunė: metraštis / Daiva Nevardauskienė. – D. 3, Lietuvos kariuomenė ir karininkai Aukštojoje Panemunėje 1919–1940 metais. – Kaunas : [s.n.], 2007, p. 33–34.
7. Kauno paminklotvarkos tarnybos archyvo (KPTA) atminimo įamžinimo objektų sąrašas.
8. Vitkus Juozas (1901–1946). – Portr. – Bibliogr. išnašose // Lietuvos kariuomenės karininkai, 1918–1953. – T. 8. – 2008, p. 271–272.
9. Plk. ltn. Juozas Vitkus // Lietuvių frontas / Mindaugas Bloznelis. – Kaunas, 2008. – P. 409–410.
10. Atmintis atgijusi paminkluose : Lietuvos partizaninės kovos, tremties, tautinio atgimimo paminklų fotoalbumas. – Kaunas, 2011. – P. 127.
11. Juozas Vitkus-Kazimieraitis niekada nesulaužė priesaikos / Manvydas Vitkūnas. – Iliustr. // Savaitė. – 2016, Nr. 27 (liep. 7), p. 32–33.
12. Rasti partizanų vado palaikai? / BNS, KD inf. – Iliustr. – Turinyje: Lietuva – taikiklyje // Kauno diena. – 2022, lapkr. 24, p. 1, 8.
13. Abejonių neliko: rasti partizanų vado palaikai / Milena Andrukaitytė, Augustas Stankevičius. – Iliustr. – Turinyje: Biologinis seilių bankas // Kauno diena. – 2022, lapkr. 29, p. 7.
14. Juozas Vitkus-Kazimieraitis – pasiaukojimo idealizmo simbolis : [pokalbis su partizano Juozo Vitkausko-Kazimieraičio anūku ir kunigu Gintaru Vitkumi] / [kalbėjosi] Virginija Žagminaitė. – Iliustr., portr. // Ateitis. – 2022, Nr. 5, p. 13–17.
15. Ekrane prabils intymūs partizano laiškai / Laisvė Radzevičienė. – Iliustr. – Rubrika: Premjera // Savaitgalis. – 2023, Nr. 38 (rugs. 23 d.), p. 46.
16. Portalas kazimieraitis.lt. – Prieiga per internetą: https://www.kazimieraitis.lt/ [2023 09 28]
17. Perlaidos Pietų Lietuvos partizanų vadą J. Vitkų-Kazimieraitį / KD inf. – Portr. // Kauno diena. – 2023, spal. 20, p. 7.
18. Pulkininko Juozo Vitkaus inžinerijos batalionas. – Prieiga per internetą: https://www.kariuomene.lt/sausumos-pajegos/padaliniai/pulkininko-juozo-vitkaus-inzinerijos-batalionas/22916 [2024 04 12]