Sruoga Balys


[1896 02 02 Baibokuose (Biržų r.) – 1947 10 16 Vilniuje], poetas, dramaturgas, literatūrologijos profesorius, lietuvių literatūros klasikas.

1919–1921 m., 1924–1939 m. gyveno Kaune.

1918 m. baigęs literatūros studijas Maskvoje, grįžo į Lietuvą ir įsijungė į valstybės kūrimo darbus. Persikėlęs į Kauną, dirbo Spaudos biure, dalyvavo satyrinio teatro „Vilkolakis“ kūrime, buvo vienas iš Lietuvių meno draugijos kūrėjų, Rašytojų ir žurnalistų sąjungos organizatorių, jų valdybų narys.
Išleido poemą „Deivė iš ežero“ (1919), eilėraščių rinkinį „Saulė ir smiltys“ (1921), „Dievų takais“ (1923), eilėraščių ciklą „Alpės“ (1930).
1921–1924 m. studijavo Vokietijoje, 1924 m. apgynęs disertaciją „Lietuvių dainų poetinės priemonės“ ir gavęs filosofijos daktaro laipsnį, grįžo į Lietuvą. Čia vedė istorikę Vandą Daugirdaitę ir išvyko į Klaipėdą. Tačiau rudenį persikėlė į Kauną ir Lietuvos universiteto Humanitarinių mokslų fakultete pradėjo dėstyti rusų literatūrą, vėliau – pasaulinio teatro kursą. 1926 m. jam suteiktas docento, 1932 m. – profesoriaus titulas. Rašė straipsnius leidiniams „Gaisai“, „Gairės“, „Kultūra“, „Lietuva“, „Pradai ir žygiai“, „Židinys“ ir kt., bendradarbiavo Lietuviškojoje enciklopedijoje.
1924 m. universitete įsteigė teatro seminarą, kuriame buvo svarstomos problemos, aptariami nauji spektakliai. Rėmė A. Olekos-Žilinsko pastangas, aiškino visuomenei spektaklių prasmę.
Nuo 1930 m. rašė dramas. Pirmasis jo veikalas „Milžino paunksmė“ 1934 m. buvo pastatytas Kaune. Parašytos dramos „Baisioji naktis“ (1935), „Kazimieras Sapiega“ (1938–1941), „Apyaušrio dalia“ (1940–1941) ir kt. 1936 m. įkūrė Akademinę teatro studiją, kuriai vadovavo A. Jakševičius. Sukūrė 15 dramų. Parašė studijas „Kipras Petrauskas“ (1929), „Šarūnas Valstybės teatre“, „Lietuvių teatras Peterburge“ (abu 1930). Išleista 17 tomų jo Raštų.
Mėgo keliauti, vadovavo studentų ekskursijoms.
1939 m. persikėlė į Vilnių. 1943 m. su kitais išsiųstas į Štuthofo koncentracijos stovyklą, kur prarado sveikatą. 1945 m. grįžo į Vilnių. Vasarą gydydamasis Birštone parašė sarkastiškąjį „Dievų mišką“, kuris per 10 metų nebuvo išleistas. 1947 m. rudenį mirė, vasarą praleidęs savo namuose Kaune.
1946 m. dailininkas Justinas Vienožinskis nutapė B. Sruogos portretą. 1967 m. iš pilko granito sukurtas rašytojo biustas. Skulptorius Petras Aleksandravičius sukūrė iš granito biustą ir medalį (1957), 1980 m. – metalinį bareljefą „Balys Sruoga“, Leokadija Belvertaitė-Kamuntauskienė-Žygelienė – bareljefą. 1996 m. serijoje „Žymūs žmonės“ buvo išleistas jam skirtas pašto ženklas (dailininkė Aušrelė Ratkevičienė). 2006 m. pagal atsiminimų knygą „Dievų miškas“ režisierius Algimantas Puipa pastatė meninį filmą. Dailininkas Antanas R. Šakalys jo garbei sukūrė portretinį voką.
Algis Samulionis išleido „Balys Sruoga – literatūros ir teatro kritikas“ (Vilnius, 1968) ir monografiją „Balys Sruoga“ (Vilnius, 1986). Reda Pabarčienė sudarė leidinį „Balys Didysis: atsiminimai apie Balį Sruogą“ (Vilnius, 1997). Vanda Daugirdaitė-Sruogienė išleido knygą „Balys Sruoga mūsų atsiminimuose: Balio Sruogos 100-mečio gimimo sukakčiai“ (Vilnius, 1996), Rimas Žilinskas – „Balys Sruoga: kūrybos studijos ir interpretacijos“ (Vilnius, 2001). Violeta Tapinienė parengė mokymo priemonę „Balys Sruoga: gyvenimas ir kūryba“ (Vilnius, 2001), Maironio lietuvių literatūros muziejus išleido Angelės Galnaitytės parengtą lankstinuką „Balys Sruoga 1896–1947“ (Kaunas, 1996). 112-osioms rašytojo metinėms išleista Gabijos Bankauskaitės-Sereikienės knyga „Balys Sruoga – tarp tradicijos ir modernumo“ (Vilnius, 2007). 2012 m. išėjo Petronėlės Česnulevičiūtės knyga „Andrius Oleka-Žilinskas, Balys Sruoga ir kiti“ (Vilnius), 2021 m. – Stasio Lipskio „Vienatvės ir pragaro spąstuose : biografinė knyga apie rašytojo Balio Sruogos paskutinių septynerių gyvenimo metų (1940–1947) dramą (Vilnius, 2021).

  • 1956 m. Ramioji gatvė pavadinta B. Sruogos vardu.
  • 1966 10 01 Žaliakalnyje, ant rašytojo namo (architektas Vladimiras Zubovas) (B. Sruogos g. 21) atidengta memorialinė lenta: „Šiame name 1938–1940 m. gyveno ir kūrė žymus lietuvių rašytojas Balys Sruoga“, name įsteigtas Kauno viešosios bibliotekos filialas ir Balio Sruogos memorialinis muziejus. 1975 m. vartai papuošti medyje išraižyta muziejaus iškaba su rašytojo bareljefu (skulptorius Bronius Petrauskas, architektas V. Šepkus). 1993 06 01 muziejus tapo Maironio lietuvių literatūros muziejaus filialu, 1997 m. pavadintas Balio ir Vandos Sruogų memorialiniu namu-muziejumi. 2007 m. pakeista atminimo lenta (architektas Jonas Lukšė) su užrašu: „Šiame name 1938–1940 m. gyveno ir kūrė rašytojas Balys Sruoga, istorikė Vanda Daugirdaitė-Sruogienė“.
  • 2006 02 03 ant namo Žemuogių g. 6 atidengta grupinė atminimo lenta (architektas Jonas Lukšė): „Šiame name gyveno žymūs Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojai: 1926–1929 m. prof. Kazys Pakštas, 1927–1938 m. prof. Balys Sruoga, 1927–1929 m. prof. Vladimiras Šilkarskis, 1928–1929 m. prof. Levas Karsavinas, 1930–1933 m. Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė, 1935–1939 m. Gottlieb Studerus“.
Literatūra ir šaltiniai:
  1. Kauno paminklotvarkos tarnybos archyvo (KPTA) atminimo įamžinimo objektų sąrašas.
  2. Balio Sruogos memorialinis muziejus / Lietuvos respublikos kultūros ir švietimo ministerija ; Kauno viešoji biblioteka ; dailininkė L. Prialgauskaitė. – [S. l.] : [s.n.], [s. a.]. – 1 lankstinys (4 p.) : iliustr.
  3. Petras Aleksandravičius : [albumas] / Jonas Umbrasas. – Vilnius : Vaga, 1985. – Įkl. 10, 26, p. 53–54.
  4. Balys Sruoga. – Portr. // Kaunas: gatvės ir žmonės. – Kaunas, 2001. – P. 147.
  5. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 12 09 įsakymas Nr. 4682.
  6. Kur sklando Balio Sruogos kūrėjo dvasia / Marija Macijauskienė. – Nuotr. // XXI amžius. – 2006, vas. 15, p. 5.
  7. Kauno miesto administracijos direktoriaus 2006 10 10 įsakymas Nr. A-3885.
  8. Namai, saugantys Balio ir Vandos Sruogų šeimos atminimą / Angelė Galnaitytė ; Birutė Glaznerienė ; Zenono Baltrušio nuotrauka. – Iliustr. – Rubrika: Sukaktys // Nemunas. – 2006, lapkr. 16–22 (Nr. 40), p. 12.
  9. Balys Sruoga /1896–1947/. – Iliustr. // 100 iškiliausių Lietuvos žmonių. – Vilnius, 2009. – P. 154–155.
  10. Balio Sruogos paunksmėje. – Prieiga per internetą: http://www.rasyk.lt/index.php/fuseaction,articlesView.view;id,1398;pn,date [2008 10 18]
  11. Kaunas, Balio Sruogos 21 / parengė Astrida Petraitytė. – Iliustr. – B. d. // Literatūra ir menas. – 2012, Nr. 25 (birž. 22), p. 6–7.
  12. Kaunas, B. Sruogos 21 / Birutė Glaznerienė ; parengė Astrida Petraitytė. – Pab. Pradžia: Nr. 25 // Literatūra ir menas. – 2012, Nr. 26 (birž. 29), p. 9–11.
  13. Balio ir Vandos Sruogų namai-muziejus. – Prieiga per internetą: https://maironiomuziejus.lt/balio-ir-vandos-sruogu-namai-muziejus/ [2022 09 07]
  14. Sruogų šeimos namo istorija. – Prieiga per internetą: https://maironiomuziejus.lt/post-t-exhibitions/sruogu-seimos-namo-istorija/ [2022 10 20]
  15. B. Sruogos g. 21. – Prieiga per internetą: http://www.archimede.lt/kaunas/pastatas/131 [2022 11 15]
  16. Nuotrauka. Balys Sruoga. – Prieiga per internetą: https://www.limis.lt/valuables/e/805354/130000011507173 [2023 05 17]